Kas galėtų patikėti, kad kukliai besiverčiantis pensijų išnešiotojas yra tikrasis „Sodros“ milijonus vartančios bendrovės savininkas? Po „Sodros“ Radviliškio skyriaus stogu įkurta bendrovė „Godlija“ jau 17 metų stebėtinai sėkmingai laimi „Sodros“ užsakymus išnešioti pensijas Radviliškio rajone ir Kauno regione, o taip pat supirkinėja savivaldybės turą. Ir kokį vaidmenį šiame versle vaidina buvęs „Sodros“ Radviliškio skyriaus vadovas, rajono tarybos narys V. Smalinskas, kruopščiai nuo visuomenės slepiantis įmonių, kurių akcininkas yra, pavadinimus?
UAB „Godlija“, kuri tik šią vasarą iš savivaldybės įsigijo visą I aukštą, iš karto sutiko dalyvauti projekte ir prie jo prisidėti finansiškai. Šio projekto vertė apie 150 tūkstančių eurų. Vis tik įmonės, kurios pagrindinė veikla nurodoma kaip pensijų ir kitų išmokų išnešiojimas fiziniams asmenims, noras investuoti į nekilnojamąjį turtą sukelia kontraversiškų minčių apie šiame projekte dalyvaujančius asmenis.
Sodros „augintinė“
UAB „Godlija“ buvo įkurta 2000 m. Šios įmonės direktore paskirta R. Banaitienė, kuri prieš įsteigiant įmonę buvo Sodros Radviliškio skyriaus tuometinio direktoriaus V. Smalinsko pavaldinė. Ji buvo skyriuje atsakinga už pensijų išmokėjimą. Tačiau įmonę įsteigė ne ji, o būsimasis jos vadovaujamos įmonės pensijų išnešiotojas Vygantas iš Šeduvos! Ar galima sukaupti startiniam kapitalui reikalingus 10 000 litų neatiduodant pensininkams priklausančių centų, sunku pasakyti. Visgi naujai įsikūrusiai įmonei buvo sudarytos šiltnamio sąlygos veikti po V. Smalinsko vadovaujamo Radviliškio skyriaus stogu. Sodros pateiktais duomenimis, ji vienintelė dalyvaudavo konkursuose dėl valstybės įstaigai priklausančių patalpų nuomos, reikalingų vykdyti privačiai veiklai, ir nuomos kaina nežymiai viršijo 200 litų. Ne už kvadratą, o iš viso per mėnesį. Nors gaudavo šimtatūkstantinius užsakymus iš V. Smalinsko vadovaujamo skyriaus.
Neįtikėtina sėkmė viešuose pirkimuose
Buvusios Sodros darbuotojos R. Banaitienės vadovaujamai „Godlijai“ itin puikiai sekasi ir viešuosiuose pirkimuose. Viešai prieinamais duomenimis, ši įmonė dalyvavo net 41 viešame pirkime ir visus 41 … laimėjo. Kokia sėkmės paslaptis, direktorė neatskleidė, tačiau paskutiniųjų penkių laimėtų viešųjų pirkimų bendra suma sudaro beveik 1,3 mln. eurų. Pensijų ir išmokų mokėjimo paslaugas ji teikia Sodros Šiaulių skyriui (veikia Radviliškio rajone) ir Kauno skyriui (veikia Kėdainių rajone) bei Radviliškio ir Kėdainių savivaldybėms. Keistų minčių kelia tai, kad Kėdainių savivaldybė trijų metų kontraktą pasirašė už nepilnus 30 tūkstančių eurų, kai Radviliškio savivaldybė per keturis metus šiai įmonei leis užsidirbti net 120 tūkstančių eurų. Ar tam turi įtakos, jog Radviliškio rajone yra vienas didžiausių skaičių procentais pašalpos gavėjų, nežinia, tačiau kai Kėdainių rajone gyvena 10 tūkstančių gyventojų daugiau nei Radviliškio, akivaizdu, kad veikia tam tikri iracionalūs bei ekonomiškai tik vienai pusei naudingi sprendimai, pakeliantys tam tikras paslaugų kainas ir leidžiantys kažkam gerai užsidirbti. O gerai užsidirbus galima ir gerai investuoti. Kad ir į nekilnojamąjį turtą. O investuoti yra ką: kai kuriais metais nepaskirstytasis įmonės pelnas siekdavo beveik 2 milijonus litais! Be to, remiantis įmonės finansiniais rodikliais, paskutiniais metais didesnį pelną aitvarai nešė jau iš investicinės, o ne pagrindinės veiklos.
Be „svarbaus“ žmogaus leidimo nebendraujama nei žodžiu, nei raštu
UAB „Godlija“ direktorė R. Banaitienė maloniai sutiko paaiškinti situaciją ir atsakyti į visus dominančius klausimus. Ji visiškai nenustebo, kad įmonės vienintelis akcininkas Vygantas iš Šeduvos kartu su savo žmona dirba pensijų išnešiotojais ir formaliai yra atsakingas jai pačiai.Tačiau pradėjus teirautis, kodėl įmonė, kurios pagrindinė veikla yra pensijų ir kitų išmokų išnešiojimas, pradėjo verstis nekilnojamojo turto plėtra, paprašė pateikti klausimus raštu ir žadėjo atsakyti, kaip įmanoma greičiau. Ji motyvavo tuo, kad reikia atsiklausti „svarbaus asmens“ ir be jo sutikimo ji negalinti dalintis, jos teigimu, svarbia informacija. Praėjus net dviem savaitėms, atsakymo ji nepateikė. Todėl nebuvo galima sužinoti, kas iš tikrųjų įmonėje nusprendžia, kur ir kaip investuoti į nekilnojamąjį turtą, kokia sėkmės formulė viešuose pirkimuose, kodėl nuspręsta įsigyti dar vienas patalpas iš savivaldybės ir iš karto sutikti prisidėti prie rekonstrukcijos projekto ir panašiai.
„Lūšnynų milijonierius“
Nesulaukus jokio atsakymo iš direktorės R. Banaitienės, buvo bandoma susisiekti su vieninteliu įmonės akcininku Vygantu, gyvenančiu Šeduvos pakraštyje. Jo sutuoktinė patvirtino, kad jie abu dirba įmonėje pensijų išnešiotojais, tačiau teigė visiškai nežinanti apie savo vyro įmonės reikalus! Įmonės savininkas, turėdamas milijoninius užsakymus vykdančią įmonę, pats persikrausto gyventi į savo žmonos tėvų namus, kurie neprimena nei turtuolio namo, nei rūmus iš auksinės žuvelės pasakos. Be to, pamirštama nurodyti pasikeitusį adresą. O gal „svarbiam“ žmogui nėra visiškai aktualu, kur iš tikrųjų gyvena Vygantas, nors taip lengviau pėdas užmėtyti. Pats įmonės savininkas Vygantas penktadienio pavakare iš po darbų parvykęs namo su jau antrą dešimtį metų bebaigiančiu skaičiuoti automobiliu pamatęs žiniasklaidos atstovus gerokai sutriko. O išgirdęs klausimus, prisiminė, kad jam dar reikia … vėl važiuoti dirbti ir pradėjo tiesiog paniškai elgtis dėl neva užblokuoto kelio. Neatrodė, kad tai būtų nuoširdus protestantiškos darbo etikos požymis, kiek visiškas vengimas išsisukti iš nemalonios situacijos siekiant neatsakyti į klausimus. Gal baimė pasakyti per daug suveikė kaip savisaugos instinktas, apsaugojęs nuo galimų nemalonumų ir iš „svarbaus“ asmens pusės, tačiau atrodė, kad tas žmogus nesugebėtų pats vienas valdyti įmonę. O tai patvirtina ir faktas, kad tokioje mažoje įmonėje yra įkurta stebėtojų taryba ir net kelių asmenų valdyba.
Politiko V. Smalinsko komentaras
Radviliškyje puse lūpų kalbama, kad UAB „Godlija“ yra politiko V. Smalinsko „įmonė“, ir tik todėl jai taip puikiai „sekasi“. Netgi vasarą organizuotas aukcionas parduoti Šeduvoje esantį buvusios vaistinės pastatą Tarybos užkulisiuose buvo siejamas su pačiu V. Smalinsku. Paprašytas pakomentuoti su UAB „Godlija“ susijusius bendrus ryšius, Tarybos narys V. Smalinskas iš karto neigė apie savo ar savo sutuoktinės Vilmos galimą tiesioginį ryšį valdant šią įmonę. Jis nurodė, jog viską, kas sieja jo veiklą su „Godlija“, jis darė pagal įstatymus. Tačiau išsidavė, kad jis jau buvo informuotas kitų asmenų apie žiniasklaidos domėjimąsi jo asmeniu. Kadangi buvo bendraujama tik su formaliu savininku Vygantu, įmonės direktore R. Banaitiene, tai išsprūdusi politiko pastaba galėjo pademonstruoti jo asmens svarbą šiems jam neva nepavaldiems asmenims. Nors politikas neneigia, kad gali pažinoti Vygantą iš matymo, tačiau vietiniai iš Šeduvos nurodo galimus artimesnius jų santykius sakydami, jog šių asmenų tėvų namai buvo kaimynystėje. O ir R. Banaitienę neva nedaug beprisimenantis, nors yra Sodros įstaigos Radviliškyje dirbančių asmenų įkurtos „Solidare“ asociacijos pirmininkas.
Deklaracijose neatitikimai
Savo ir savo šeimos turimą turtą politikas nurodo deklaravęs tiek, kiek reikalauja įstatymai. Jis aiškina, kad šimtatūkstantinės vertės ir ne vieną nekilnojamojo turto vienetą turintys sutuoktiniai įgijo tiek sunkiai dirbdami, tiek paveldėdami, tiek investuodami. Prie to tikriausiai prisideda abiejų turimas ekonominis aukštasis išsilavinimas. Vis tik jie savo nurodomose deklaracijose nėra tokie atviri ir skaidrūs. Turėdami apie 20 tūkstančių eurų vertės akcijų, nei politiko V. Smalinsko, nei jo sutuoktinės nenurodyta, kokiose įmonėse tos akcijos yra. Politiko požiūriu, jis neįvykdė didesnių įsigijimų nei trys tūkstančiai eurų, todėl to deklaruoti tarsi ir nereikia. Paprašytas patikslinti V. Smalinskas į klausimą, ar užtenka įvykdyti bent 6 sandorius, mažesnius nei 3 tūkstančiai eurų, kad nereikėtų deklaruoti15 tūkstančių vertės akcijų, jis atsakė: „teoriškai, taip.“ Nors pastebėjo, kad jo atveju taip nėra. Bet kam dangstytis nuo „smalsių akių“, kokių įmonių veikloje dalyvaujama, jei nėra ką slėpti, ir ar tai tikrai suderinama su sąžiningo, atviro ir visuomenei dirbančio politiko elgesiu, labai abejotina. Politiko žmona V. Smalinskienė buvo visai nekalbi: nei darbo metu, nei nedarbo. Tad kas tas UAB „Godlija“ „inkognito“ norintis išlikti asmuo, parodys laikas. Juk taip pat ir formalus savininkas vieną dieną gali persigalvoti ir pradėti gyventi kaip dera tikram milijonieriui. Ir tai kai kam nelabai patiktų, nes įdėtos investicijos ne tik neatsipirktų, bet ir nuplauktų kaip auksinė žuvelė, o senio prie suskilusios geldos likimas būtų tikriausiai pats baisiausias „slapuko“ košmaras…
Marius Aleksiūnas
