Radviliškio rajono savivaldybės posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl rajono medicinos įstaigų vadovo atlyginimo didinimo. Didžiausias atlyginimas patvirtintas Radviliškio ligoninės direktoriui V. Smalinskui.
Ligoninės įsiskolinimas – milijonas
Logiškai mąstant, didesnio atlyginimo nusipelno gerai besitvarkančios įstaigos, neturinčios skolų, vadovas. Tarybos narys G. Lipnevičius pasidomėjo, kokia šiuo metu Radviliškio ligoninės skola.
„Šiuo metu Radviliškio ligoninės skola siekia 1 mln. eurų ir ji nedidėja, nors metai buvo sunkūs, kovojom su koronavirusu. Visada rūpi skola tiekėjams, kuri šiuo metu siekia 239 tūkst. eurų – ją pavyko sumažinti 10 tūkst. eurų“,- sakė ligoninės direktorius V. Smalinskas.
„Jūs Kaimo reikalų ir investicijų komiteto posėdyje sakėte, jog ligoninės skola yra 1 111 481 eurų, praėjusiais metais ji siekė 1 051 941 eurų“, – direktorių patikslino Tarybos narys G. Lipnevičius.
Pasak V. Smalinsko, ligoninei skolingos Ligonių kasos, tad skola ir yra didesnė, be to, yra įsiskolinimų darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, už medžiagas. Tačiau šios skolos direktoriui didelio susirūpinimo nekelia.
Duomenys – iš direktoriaus ataskaitos
Nors Radviliškio ligoninė ir skendi skolose, savivaldybės administracija, vadovaujama direktorės J. Margaitienės, vis tiek nusprendė, jog jos vadovas nusipelnė didesnio nei 4 tūkst. eurų atlyginimo – juk Radviliškio ligoninės ataskaitoje parašyta, jog įstaiga puikiai tvarkosi vadovaujama V. Smalinsko.
Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, ar pateiktos ataskaitos duomenis kas nors patikrina iš savivaldybės darbuotojų. Buvo atsainiai mestelėta, jog ataskaitos tikrinamos. Na, jeigu ir tikrinamos, tai turbūt labai jau atsainiai…
Diskutuota, kaip „pažaboti“ gydymo įstaigų vadovų atlyginimų augimą
Nors Tarybos nariams ir buvo pateiktas tvirtinti Radviliškio ligoninės direktoriaus atlyginimo padidinimo klausimas, paaiškėjo, jog jie čia jokios įtakos neturi – jeigu tarybą patvirtino ataskaitą, vadinasi, privalo patvirtinti ir jos vadovo atlyginimo didinimą.
Pasak Tarybos nario G. Lipnevičiaus, turėtų būti medicinos įstaigos vadovų atlyginimams nustatytas maksimumas – juk taip negalima, jog gydymo įstaigos vadovo atlyginimas du ar tris kartus viršytų mero atlyginimą.
„Kodėl valdantieji nenustatė maksimumo, iki kiek galima didinti gydymo įstaigų vadovams atlyginimus? Kas atsitiktų, jeigu Taryba nepritartų šiam atlyginimų didinimui“,- Juridinio skyriaus vedėjo A. Matuzevičiaus paklausė Tarybos narė Z. Žvikienė.
„Tokiu atveju vadovas kreipsis į darbo ginčus nagrinėjančius organus – čia tas pats, kas vidury žaidimo keisti taisykles. Be to, nustatomas maksimumas – labai subjektyvus dalykas“,- atsakė teisininkas.
Klausimas, kodėl sprendimas dėl gydymo įstaigų vadovų atlyginimų pateiktas svarstyti Tarybai, iškilo ir socialdemokratei E. Ivanauskytei. „Kam apskritai svarstome šį klausimą, jeigu neturime pasirinkimo“,- retoriškai klausė ji kolegų.
Vis didėjančiais vadovų atlyginimais buvo pasipiktinęs ir Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis: „Įstatymai leidžia nustatyti kintamosios ir pastoviosios atlyginimo dalies maksimumą, reikėtų nustatyti ir atlyginimo maksimumą – jeigu jis viršytų nustatyta maksimumą, galima būtų sakyti, jog netinkamai suformuotas sprendimas“.
Kitus Tarybos narius nustebino toks „valstiečio“ pasiūlymas, nes J. Povilaičio atstovaujami „valstiečiai“ kartu su konservatoriais ir yra valdantieji, kurie nusprendė gydymo įstaigų vadovams didinti atlyginimus.
Tiesa, J. Povilaitis taip pat mestelėjo frazę, jog šiuo klausimu renkasi ne priverstinį, o laisvą balsavimą. Kas anksčiau vyriausią Tarybos narį vertė balsuoti priverstinai, jis kolegoms taip ir neatskleidė.
Belieka tikėtis, jog ateityje Taryba nustatys gydymo įstaigų vadovų atlyginimo „lubas“ ir jie kasmet neaugs kaip ant mielių, kai pačios gydymo įstaigos skendi korupcijos skandaluose bei skolose.
Jonas Petrikas
