Pavasaris ir vėl sukvietė Lietuvos jaunuosius kūrėjus į tradicinį festivalį „Kūrybos pavasaris“ Baisogalos Komaro dvare. Kūrybinę ugnį tradiciškai įžiebė renginio sumanytoja, buvusi mokytoja Regina Vaitkevičienė, kuri Komaro dvaro svečiams pasakoja apie šio dvaro istoriją ir architektūrą, ir dabartinės festivalio organizatorės – Baisogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Krugelienė bei lietuvių kalbos mokytoja Erika Liukienė.
Šiais metais festivaliui buvo pateikta net 38 autorių kūryba iš 8 mokyklų: Šiaulių rajono Naisių mokyklos, Tauragės Žalgirių gimnazijos, Joniškio M. Slančiausko progimnazijos, Radviliškio Vaižganto progimnazijos, Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinės mokyklos, Pakalniškių pagrindinės mokyklos, Pociūnėlių pagrindinės ir Baisogalos gimnazijos.
Žanriniu požiūriu gausiausia poezija – 44 eilėraščiai, tarp kurių ir sonetas bei haiku. Pateikta 10 prozos kūrinių: po 3 novelės ir esė, 2 miniatiūros ir 2 noveletės. Tautosakos stilizacijai artimi dar 9 kūriniai: mįslės, pasakos, sakmė ir net malda. Apie ką rašo jaunieji šio festivalio kūrėjai? Anot festivalio kūrybos vertinimo komisijos narės B. Gedžiuvienės, jaunųjų kūrėjų poezijoje dažna gamtinė tematika, ypač apie pavasarį. Ne mažiau mėgstama jaunųjų poetų tema – tėvynė. Kadangi Radviliškio rajono gyventojai neseniai šventė savo miesto 450 metų jubiliejų, ta proga nemažai eilėraščių parašė. Vyresnieji poetai bando perteikti vidinio pasaulio sudėtingumą, kartais keldami egzistencinius klausimus.
Prozos kūriniuose dominuoja vienišumo, atskirties tema, tik kartais nušviečiama nedrąsių svajonių. Kelionių esė šviesesnės. Jose bandoma perteikti tolimų kultūrų grožį: vienoje – Tokijo parko ramybę, antroje esė vynuogių kekė pažadina prisiminimus apie Prancūzijos kraštovaizdžio grožį.
Kūrybos pavasario intriga – atsiųstų darbų interpretacija: Radviliškio r. Dailės mokyklos Baisogalos skyriaus mokiniai pasirinktinai iliustravo jaunųjų kūrėjų tekstus, vėliau savo piešinius pristatė tekstų autoriams kaip savitą perskaitymo būdą. Jiems talkino gimnazijos dailės mokytojos Rasa Brazdžionienė ir Inga Ginkevičiūtė. Keletas eilėraščių virto dainomis, kurioms muziką kūrė Baisogalos kultūros namų meno vadovė Neringa Bernadickienė. Dainas atliko Neringos Bernadickienės ir Banguolės Laivienės duetas.
Žinoma, viena iš svarbiausių festivalio intrigų, kas gi iš žinomų kūrėjų, kritikų dalyvaus kūrybos festivalyje. Šiais metais sulaukėme gerbiamų poetų Aido Marčėno ir Vytauto Stankaus. Svečiai ne tik dosniai dalijosi savo kūryba, bet nuoširdžiai bendravo su jaunaisiais kūrėjais, nestokodami humoro. Renginio pabaigoje poetai aptarė festivalio dalyvių kūrybą, ragino daugiau skaityti ir toliau kurti. Radviliškio raj. sav. ŠSPC Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus specialistė, metodininkė Kristina Mikaliūnienė pasidžiaugė renginiu, įteikė festivalio dalyviams ir juos ruošusiems mokytojams padėkas. Baisogalos gimnazijos direktorė Rita Juškevičienė padėkojo festivalio svečiams, dalyviams, juos ruošusiems mokytojams, festivalio organizatorėms ir festivalio rėmėjams: Baisogalos seniūnijos seniūnui R. Kalvaičiui, LSMU Gyvulininkystės instituto direktorei V. Juškienei, UAB „Gliukolvetas“ vadovui Jurgiui Baubliui, R. Jablonskienei, A. Radžiūnui, L. ir E. Šimkevičiams.
Be to, Baisogalos gimnazistės svečiams dovanojo šokius „Kepurinė“ ir „Saulašarė“ (vadovė J. Kačiukevičienė). Savo įspūdžius renginio svečiai tradiciškai užrašė ant festivalio „paukščių“, nutūpusių ant sužaliavusių medžių šakų ir laukiančių naujų susitikimų.
Krugelienė