Ruošiantis pranešimams, konferencijoms visada vartoju komparatyvistiką, metaforas, citatas.
Ypač tai aktualu šiomis dienomis, kuomet pildosi mano pranašystė, kad bažnyčiose bus degustuojamas alutis, o chaosas pasieks tokį lygį, kad kalbėti apie pagarbą, sąžinę bus nebeaktualu.
Romos civilizaciją sunaikino klaikus moralės lygis, vidinės sąmokslų intrigos ir kiauros imperijos sienos. Orgijos termose, žvėrys draskė vergus, šiurpą keldavo kruvinos gladiatorių kautynės. Kiekvienas valdovas po tunika nešiojo durklą, nes jų gyvenimai būdavo trumpi ir su smurtine atomazga. Tuo puikiausiai pasinaudojo gotai, hunai, vandalai suskaidę ir gaisruose, griuvėsiuose palikę šį kultūros, mokslo, meno židinį.
Ar nerastume analogijos dabar? Kurioje Europos valstybėje ministrė išsityčiotų iš garsaus daktaro, signataro ir jai būtų nepaskirta apkalta, nuobauda? Aš turiu koleginius ryšius su lenkais, ten pagarba prezidento institucijai yra nediskutuotina, nekvestionuojama.
Dabar iš aukščiausio valstybės suvereno tyčiojasi, kas tik netingi: nuo šoumeno, vedusio laidas mafijos sėbrams iki abejotinos reputacijos vaikų psichiatro.
Teisėsauga užėmusi stručio smėlyje rolę, nes natūralu, norisi ir vaikus saugiai nuvežti į ugdymo įstaigas, autoservisuose – guolių, šarnyrų pakeitimas nepigus malonumas.
Aš kalbu galbūt aštrokai, bet tai, kas vyksta – piliečiai tapo kardžuvėmis su pavydo, pagiežos, intrigų prieskoniais – yra paranormalu.
Štai nespėja susikurti nauja politinė partija, vėl eilinį kartą žadanti gerovę, darną, darbus, priedus, pinigėlius, ir VRK net neįvertinusi jų programinių tezių įgyvendinimo, realių pasiekimų, atseikėja šimtus tūkstančių eurų už gražius pažadus, demagogijas.
O kiek tokių judėjimų, susivienijimų išnyko negrįžtamai, nes neturėjo savo koncepcijos, aiškaus idėjinio lyderio, kokybiško turinio.
Eugenijus Jovaiša – profesionalus archeologas, docentas parašė daug veikalų, publikacijų apie prekybinį romėnų gintaro kelią su aisčiais, vis dar pritraukiame turistus Palemono legenda.
Tad kopijuokime ne savo lietuvybės tradicijas, vertybę, o atgal į Komodo, Nerono epochą.
Beje, likviduojant Pedagoginį Universitetą, į archyvus, makulatūrą buvo sugrūsti tautinės mokyklos atkūrėjų darbai, tomai, monografijos. Nenustebsiu, kai kultūros ministru pataps koldūnų fanas Užkalnis, o švietimui ir mokslui vadovaus muzikologą Gerulaitį išdarkęs neadekvatusis Algis Ramanauskas – Greitai. Lietuvoje jau niekas nebegali mus nustebinti.
Ruslanas Baranauskas – mokslo prelegentas