Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pagal išsilavinimą istorikas, yra 5-os kartos lietuviškos Landsbergių giminės Lietuvoje, Kompanščiznos šakos (nuo Linkuvos), atstovas. Iš Vokietijos kilę Landsbergiai XVII a. viduryje peržengė buvusią LDK ir Livonijos (dabar Lietuvos ir Latvijos) sieną.
Landbergis vardu Edvardas įsikūrė Pamūšio dvare ir pradėjo lietuviškąją giminę naujame krašte. Landsbergių adaptacija Lietuvoje, daugiausia jos šiaurinėje dalyje, buvo sėkminga. Po daugiu kaip 200 metų, XIX a. pabaigoje ( 1889 m.) sudarytame Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše randame 9 Landsbergių šeimas, kurių turtingiausioji valdė Mūrų ir Kleriškių dvarus su 997 dešimtinių geros dirbamos žemės, 777 dešimt. kitos žemės ir 448 dešimtinėmis miško. Iš viso 2222 dešimtines (dešimtinė 1,09 ha). Tačiau labiausiai žinomo iš Lietuvos Landsbergių šakos prof. Vytautas Landsbergio senelis, pirmasis lietuvis ir politikas, Gabrielius Landsbergis Žemkalnis, buvo nusigyvenusio Kompanšščiznos dvarininko Vincento sūnus. Minėtame sąraše Kompanšiznos Landsbergiai buvo patys neturtingiausi, jiems priklausė tik 15 dešimtinių geros dirbamos žemės, 8 prastos žemės ir dešimtinė miško.
XIX a. antroje pusėje arčiausiai Šiaulių, prie dabartinio Tyrulių kaimo (Radviliškio r.) , gyveno ir valdė Polekos dvarą ( per 500 dešimtinių) Feliksas ir Antanas Landsbergiai.
Šio dvaro nebėra daugiau kaip 100 m., seniai išnyko ir XX a. pradžioje buvęs nemažas, per 100 gyventojų turėjęs, Polekos kaimas, kurį matyt pribaigė Tyrulių statyba 1953 m. Tačiau Landsbergių pėdsakas žymus. Tai Polekos dvarvietė ir Polekos kapinaitės, Tyrulių kapinių senoji dalis. Kapinaitėse stovi Polekos Landsbergiui (Ignacijui), mirusiam už maždaug 2000 km. nuo šios vietos, dabartinėje Totorijos (Rusija) sostinėje Kazanėje, skirtas simbolinis antkapis (kenotafas) su užrašu lenkų kalba: „Atminčiai Ignacijaus Landsbergio, užgesusio Kazanėje spalio 24 1874 metų”. Duomenų apie I. Landsbergį rasti nepavyko. Bet miesto pavadinimas, žodis „užgeso” ir kenotafas duoda užuominų. Pirma, Kazanėje tuo metu (kaip ir dabar) veikė universitetas, vienas seniausių Rusijoje. Jame mokėsi ir ne vienas jaunuolis iš Lietuvos. Antra, parašyta ne „mirė”, kaip paprastai rašoma, bet „užgeso”. Taip dažnai pažymima jaunų žmonių mirtis. Trečia, tekstas metalinėje plokštėje, kuri primena išvyniotą pergamento ritinį. Tai gali būti mokslo simbolis. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad I. Landsbergis tikriausiai studijavo Kazanės universitete ir ten mirė. Parvežti jo kūno nebuvo įmanoma, iki Maskvos geležinkelis dar nebuvo nutiestas.
Jonas Sireika
