Sveikas, esu Ervinas, vienas iš daugelio Radviliškio mokinukų. Kaip sekasi Tau? Kaip sveikata? Ar ,,neužpuolė‘‘ dėdė gripas?
Pirmomis laiško eilutėmis norėčiau Tau, vairuotojau, padėkoti už tai, kad kiekvieną rytą saugiai mus veži į mokyklą, o po pamokų parveži į namus. Labai smagu šaltą žiemos rytą sulaukti šilto autobuso. Važiuojant pakeliui į mokyklą dar randu minutėlę pasnausti, nes autobusas toks šiltas, patogus ir taip maloniai siūbuoja. Tu visada atvyksti laiku, nesvarbu, ar sninga, ar lyja. Tu, dėde vairuotojau, visada linksmas ir stengiesi mums padėti, nors kartais mes Tave ir truputį paerzinam, netyčia prišiukšlinam. Kai kurie vaikai gal ir tyčia, bet Tu vis vien kiekvieną rytą mus pasitinki su šypsena ir sulauki mielų pasisveikinimų.
O kai nuveži į mokyklą arba parveži namo, visuomet liepi eiti tik per perėją, pažiūrėti į dešinę, į kairę ir vėl į dešinę, nebėgioti, būti visada atidiems ir atsargiems, neskaičiuoti varnų, nežiopsoti, nenaršyti telefone ir galiausiai primeni vaikams užsidėti kepures.
Jei kada susergu ir nevykstu į mokyklą, po to Tu visuomet paklausi, kur aš buvau, kodėl nevažiavau į mokyklą? Tai mane itin nudžiugina, jog esu svarbus kažkam be tėvelių, senelių, mokytojų…
Aš dažnai pagalvoju apie tai, ką Tu veiki per vasaros atostogas? Juk tuomet mūsų vežioti nereikia. Turbūt Tau nereikia anksti keltis? O gal visą vasarą remontuoji autobusą, kad artėjančiais mokslo metais vėl galėtum mus kasdien saugiai ir šiltai vežioti?
Aš norėčiau palinkėti Tau, kad būtum budrus ir sveikas. Kad vežiotum mus į mokyklą taip pat saugiai, kol ją baigsiu, o gal ir dar ilgiau. Linkiu Tau sėkmės ir kantrybės su mumis, išdykusiais vaikais!
Siunčiu didžiausius linkėjimus,
Ervinas