Daugybę metų trukusi Radviliškio rajono mero Antano Čepononio vadovaujamos savivaldybės klerkų savivalė sulaukė realaus atkirčio. Teismui valdininkus apskundęs „Radviliškio krašto” leidėjas Gediminas Lipnevičius apgynė kraštiečių teisę gauti visą informaciją apie valdininkų darbelius dangstant „prisidirbusius” mero bendražygius.
Temidės kirtis savivaldybės teisininkams
Po vienerių metų teisme buvo išnagrinėta byla dėl atsisakymo teikti informaciją. Tai buvo principinė kova. Savivaldybės klerkai iki paskutinio atodūsio gynė V. Jakavičiaus ir vėliau savo suteptus mundurus. Pasiklydusiam viešuose ir privačiuose interesuose Šeduvos aerodromo perėmimo ir rizikavusiam be reikalo, V. Jakavičiui susikompromitavusi valdininkų ketveriukė padėti negalėjo. Tad teismo verdiktas – per 5 darbo dienas pateikti informaciją, kaip balsavo G. Pilypas, Ž. Buniuvienė, A. Česienė ir A. Matuzevičius. Paskutinysis taipogi atstovavo administracijai teisme. Didelei tiek darbo grupės ketveriukės, tiek administracijos valdininkų ir savivaldos politikų nelaimei, labai nesėkmingai ir eilinį kartą bylą buvo pralaimėta. Istorijos pradžia
Pernai V. Jakavičius labai intensyviai stengėsi perimti Šeduvos aerodromą. Tiesa, ne sau asmeniškai, o vardan asociacijos, kurios nariu jis buvo. Taip pat siekė, kad aerodromas būtų perduotas jo vadovaujamo Radviliškio Švietimo ir sporto paslaugų centro žinion. Kaip patogu, pagalvotų eilinis pilietis: pats skraidai, pats administruoji, kone nuosavas aerodromas. Bet tokie susikompromitavusio konservatoriaus veiksmai neliko nepastebėti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paprašė Radviliškio rajono mero ištirti jo politinio klapčiuko elgesį. Nieko nenustebino, kad mero sudaryta darbo grupė nenustatė jokių pažeidimų. Tik VTEK manė kitaip ir atlikęs savo nepriklausomą tyrimą pripažino, kad vienas svarbiausių konservatorių Radviliškio skyriuje vis tik sumaišė viešuosius ir privačius interesus. Nuo čia ir prasidėjo principinė kova tarp žiniasklaidos ir savivaldybės administracijos.
Valdininkų arogancija liejasi per kraštus
Paprašyti pateikti sudarytos darbo grupės sudėtį, balsavimo rezultatus, valdininkai atsisakė tai padaryti. Pirmuoju smuiku grojo prastai pasižymėjęs administracijos juristas A. Matuzevičius. Jis neatskleidė, kieno pavedimus vykdė, tačiau akivaizdu, jog ir asmeninės savigarbos likučiai neleido viešinti informacijos, kaip jis su kolegomis bandė „ištraukti“ susikompromitavusį „caro“ leitenantą. Vis tik reikia ne tik aukštesniems pataikauti, bet ir rajono gyventojams į akis pažiūrėti. Tiesa, gana dažnokai, nes juk savivaldybėje jis teikia ir pirminę teisinę konsultaciją. Įdomu, ar jo sprendimas atsisakyti pateikti informaciją buvo tinkamai įvertintas metinėje veiklos ataskaitoje. Juk bylinėjimasis kainavo tiek administracijai, tiek teismams ne vieną šimtą eurų. O kur dar prarastas prestižas, institucijos autoritetas visuomenės akyse. Bet kaip Vingių Jonui per daug nerūpėjo Katrės reikalai, taip ir čia…
Bylinėjimasis užtrunka
Abi ginčo pusės prašė rašytinio proceso tvarka išnagrinėti bylą. Tačiau Temidės tarnai manė priešingai ir išsikvietė į teismą valdininkus bei redakcijos atstovus. Ne kartą ir ne du. Be to, valdininkai į vieną posėdį taip ir neatvyko. Gal pramiegojo, gal kitos priežastys, bet buvo užrūstinę net teismą. Niekam nedaro garbės nesiskaitymas su teismu, tačiau Radviliškio rajono klerkai galvoja, kad veikia tik vienas įstatymas, kurio reikia laikytis ir kurį privalu visada vykdyti. „Caro“ noras – toks būtų tikslus jo įvardijimas. Nesvarbu, kokios pasekmės po to laukia bet kurio klapčiuko, svarbu, kad aukščiausio pavedimas įgyvendintas. Todėl ir bylinėtasi daugiau nei pusę metų dėl tokios paprastos smulkmės. VTEK per savaitę šią informaciją pateikė net neatsikalbinėdamas, o čia vos ne valstybinės reikšmės paslaptimi kone patapo. Vis tik teismas pritarė žurnalistų smalsumui ir jų vykdomai pareigai informuoti rajono bendruomenę apie nuolat panašaus pobūdžio valdininkų veiksmus. Ne veltui liaudyje tai yra įvardijama terminu „stogas“. Deja, šį kartą jis buvo kiauras…
Teismas įpareigoja
Galutinis teismo verdiktas pakankamai ilgas, bet aiškus. Temidės tarnai griežtai įpareigojo valdininkus pateikti prašomą informaciją per penkias darbo dienas. Todėl, kad ir labai nepatenkinti, bet mero klapčiukai turės pateikti protokolą ir informuoti, kaip balsavo valdininkų ketveriukė, veikusi šioje situacijoje lyg banditų šutvė, slepianti nusikaltimo pėdsakus. Tiesa, teismo sprendimas dar neįsigaliojęs ir valdininkai galės jį skųsti. Tokiu būdu vilkintų objektyvios tiesos paieškas, kaip dėl viešuose ir privačiuose interesuose susipainiojusio V. Jakavičiaus balsavo G. Pilypas, Ž. Buniuvienė, A. Česienė ir A. Matuzevičius. Jau dabar bylinėjimosi išlaidos gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. O juos klerkai savivaldybės vadovų valia padengs iš visų mokesčių mokėtojų kišenės…
Komentaras
Mūsų pareiga – atstovauti kraštiečių interesams
Gediminas Lipnevičius, „Radviliškio krašto“ leidėjas:
Vos ne kasdien sulaukiu žmonių skundų, kad savivaldybė nepaiso jų prašymų, neatsižvelgia į jų nuomones priimant sprendimus, neatsako į klausimus ar neteikia informacijos. „Radviliškio krašto“ žurnalistai irgi nuolat tai patiria, nors visuomenės teisę žinoti, gauti informaciją gina daugybė įstatymų. Todėl kreipiausi į teismą, kuriame pavyko šią teisę apginti. Valdininkas, kurį gynė savivaldybė – tik vienas iš daugelio, tačiau kreipdamasis į teismą norėjau parodyti, kad tai gali daryti kiekvienas pilietis, nes savivaldybės klerkai nėra aukščiau valstybės įstatymų. Žiniasklaida ne šiaip sau vadinama ketvirtąja valdžia. Mūsų pareiga – atstovauti kraštiečių interesus, ir, skirtingai nei politikai, mes tai darome ne tik informuodami laikraščio puslapiuose ar internetinėje erdvėje, bet ir dalyvaudami teismuose, kuriuose giname pagrindines pilietines teises.
Marius Aleksiūnas
