Prieš keletą metų laikraštyje „Lietuvos žinios“ buvo spausdinta nemažai mano informacinių žinučių, gal dabar ir „Radviliškio krašto“ skaitytojams būtų įdomus sužinoti tai.
Publikacijos data: 2000-01-14
„Pernai LŽ ne kartą rašė apie radviliškiečių statomą pergalės deivės Nikės skulptūrą miesto aikštėje. Vyriausybė žadėjo tam skirti 300 tūkst. Lt, bet pažadų netesėjo. Radviliškio rajono valdžia vis dar tiki, kad Vyriausybė žodį tesės. Meras (…) net išsiuntė jai raštą, primindamas apie ankstesnius ketinimus. Paminklas (kainavo 298 675 Lt) buvo pastatytas lapkričio mėnesį, tačiau gamintojams iki šiol sumokėti ne visi pinigai. Į dažnas LŽ publikacijas ir rajono valdžios priekaištus pirmoji reagavo Krašto apsaugos ministerija. Neseniai ji į savivaldybės iždą pervedė ministerijos darbuotojų paaukotus 586 litus. Tuos pinigus rajono valdyba skubiai skyrė rangovams. Pervedė ir beveik 7 tūkst. radviliškiečių suaukotų litų. Savivaldybė paminklo statytojams dar skolinga 26,4 tūkst. Lt.
Apkalbos: Negana, kad deivė liko nepašventinta (kai kam ji – pagonybės simbolis, nes rankoje laiko ne kryžių, o kardą), apie Nikę dar ir negražiai kalbama. Skulptūra tapo apkalbų ir pagiežos objektu. Ne vienas rajono gyventojas, apžiūrinėdamas prie savivaldybės stovinčią deivę, grūmoja užsakovų pusėn: „Kam reikėjo taškyti tokius pinigus paminklui, kai tauta vos iš bado vaduojasi?“ Teko nugirsti ir tokį pokalbį. Viena sodietė teiravosi: „Kam tas paminklas skirtas?“ Kita, į turgų atskubėjusi, paaiškino: „Kažkokiems vargonininkams pagerbti!“ Tada įsikišo neapsikentusi vietinė: „Ne vargonininkams, o bermontininkams – jie buvo sumušti prie Radviliškio“. Ketvirta moteriškaitė patikslino: „Visai ne bermontininkams, o Lietuvos kariuomenei pagerbti statytas šis paminklas“. Sodietė iš nuostabos kraipė galvą: „Nesuprantu, kovojo vyrai, o pagerbė bobą…“
Publikacijos data: 2001-09-01
„Jau šeštą savaitę badauja radviliškietis Vladas D. Taip jis protestuoja prieš Lietuvos Vyriausybės sprendimą ilginti senatvės pensijos skyrimo terminus. Maištingo charakterio vyriškis, 30 metų dirbęs autotransporto įmonėje, pernai turėjo išeiti užtarnauto poilsio. Seimui nutarus senatvės pensijos skyrimo terminus dar pratęsti, būsimasis pensininkas ėmėsi akcijos – pradėjo badauti. Radviliškietis mano, jog tautą „apgavo Landsbergis“. Juk tada, kai buvo įvedama lietuviška valiuta, tuometinio Seimo pirmininko statytinis konservatorius G. Vagnorius, būdamas premjeras, prašė žmonių neimti iš taupomųjų kasų rublinių santaupų. Žadėjo jas lygiu santykiu pakeisti į litus. Vladas D, nuoširdus nepriklausomybės šalininkas, tada banke laikytų pinigų ne tik neatsiėmė, bet dar ir padėjo nemažai „kojinėje“ kauptų rusiškų rublių. Tačiau valdžia žmogų apgavo ir visas santaupas nacionalizavo. Kadangi Vladas D. nebuvo nei tremtinys, nei politinis kalinys, iki šiol jis neatgavo nė cento.
LŽ korespondentui maištininko šeima pasakojo, esą jei G. Vagnorius nebūtų tada Vlado D .apgavęs, pinigus grąžintų santykiu 1:1, kaip ir žadėta, dabar tų santaupų jam, anot paties vyriškio, užtektų ne tik pragyventi, bet ir išgerti.
Badaudamas žmogus (negeria net vandens) taip išseko, jog nebepajėgia nueiti iki tualeto. Nuvežtas į rajoninę gydymo įstaigą maisto atsisakė. Dabar jis paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Medikai, tyrę Vladą D. sakė, kad jo reikalavimai nėra kvaili. Tik kvailai išėjo – per ilgai badavo. Žmonos teigimu, jos vyras „sudžiūvo lyg šapelis“ – buvęs vairuotojas sveria vos 30 kilogramų. Tačiau savo reikalavimo neatsisako“.
Publikacijos data: 2000-09-04
„Prie Vaitiekūnų užtvankos (Radviliškio r.) ant Šušvės upės melioratoriai pradėjo statyti mažąją hidroelektrinę. Upę ketinama „pakinkyti“ dar šiemet. Šiaulių apskrities viršininko administracijos skelbtą tvenkinių aukcioną laimėjusi UAB „Pajaras“ ant Šušvės upės pastatytą Vaitiekūnų užtvanką išsinuomojo 99 metams. Nuomininkų užsakymu liepos pabaigoje darbų rangovai AB „Šiaulių melioracija“ darbininkai jau pradėjo statyti hidroelektrinę.
Pagrindinius darbus atliekančios subrangovinės organizacijos AB „Radviliškio hidrostatyba“ vyr. inžinierius Antanas Purvaneckas sakė, kad melioratoriai hidroelektrinei turės įrengti vandens paėmimą, per pylimą pakloti 1600 mm skersmens vamzdynus, pastatyti dvi turbinas. Viena turbina dirbs, kai užtvankoje bus mažiau vandens. Antroji, galingesnė, skirta elektrai gaminti, kai bus pakilęs vandens lygis – per sniego polaidžius ar rudenį, pagausėjus lietaus.
Prie užtvankos sutikti darbų užsakovai patikslino, kad mažoji turbina kas parą gamins 190 kilovatų elektros energijos. Didesnės turbinos instaliuotas galingumas 280 kilovatų. Uždarosios akcinės bendrovės „Pajaras“ generalinis direktorius Vytautas Stankus patvirtino, kad statybai naudojamas privatus kapitalas – firmos apyvartinės lėšos ir kreditai. Vaitiekūnų hidroelektrinė jiems atsieis per 2 mln. Lt. Mažoji hidroelektrinė bus paleista spalio mėnesį. Įdėti pinigai bendrovei atsipirks per 10 metų. Elektrinės gaminama elektra bus tiekiama į bendrą „Lietuvos energijos“ tinklą – upė nebedykinės.
Dar 1980-ųjų liepą spauda mirgėte mirgėjo: ties Vaitiekūnų gyvenviete atsirado dar viena dirbtinė jūra. Šušvės upės vandens lygis, pastačius užtvanką, pakilo 11 metrų. „Vanduo, erdvė, grožis!“ – į užtvankos atidarymą atvykę partiniai ir sovietiniai darbuotojai gyrė statybininkus.
Upę tvenkė Šiaulių kilnojamosios mechanizuotos statybos kolonos statybininkai. Tai truko net trejus metus. Statė statė ir pagaliau pastatė: sovietinės Lietuvos keturiasdešimtmečio išvakarėse valstybinė komisija triūsą įvertino „labai gerai“. Statybininkai sakė, kad dirbti buvę sunku, bet „sumaniai organizavus socialistinį lenktyniavimą“ mobilizuotis pasisekė. „Partinis ir tarybinis aktyvas“, paskubomis (užtvankos atidavimo naudoti diena, kaip mena amžininkai, buvo lietinga) įteikęs kam diplomą, kam – garbės raštą, nežinoma kryptimi išskubėjo „kultūringai papietauti“. Draugovininkai, kol aktyvas neišsiskirstė, blokavo kelius, kad žiniasklaida ar šiaip koks „socializmo priešas“ nesužinotų, kur ministrai pietaus.
Buvo žadama, kad naujoji užtvanka ne tik puoš „tarybinio žmogaus buitį“, bet ir drėkins artimiausių „Spindulio“ bei Kairėnų kolūkių ir Grinkiškio tarybinio ūkio pievas bei ganyklas. Tačiau užtvankos vanduo 2 dešimtmečius tik skalavo šaltą pylimo gelžbetonį. Įrenginys, kainavęs 1,372 mln. rublių, kantriai saugojo 5 mln. kub. m vandens. Tame vandenyje kaip ant mielių augo lydekos. Dirbtinėje jūroje tamsius darbelius skandino įvairiausio plauko nusikaltėliai: nuleidus užtvankos vandenį, naujosios hidroelektrinės statytojai išvydo ant dugno rūdijančius žigulius ir kitokių automobilių.
Lionginas Kairys, aukcioną laimėjusios UAB „Pajaras“ direktorius kapitalinei statybai, mano, kas jei anais laikais tokią užtvanką būtų statę užsieniečiai, jie iškart būtų sumoję, kaip upę pakinkyti. Juk į užtvankos pylimą sumontuota bemaž 400 t metalo, 10,5 tūkst. t gelžbetonio. Pylimui supilta 97,7 tūkst. kub. m žemės. Dabar „Pajaras“ naujoje hidroelektrinėje sumontuos čekų firmos CINK turbinas ir generatorius. Bendrovė valstybei kasmet mokės 86 tūkst. Lt.
Publikacijos data: 1999 m.
Sidabravo seniūnijos Dapšionių kaime (Radviliškio r.) auga ąžuolas, storumu nenusileidžiantis garsiajam Stelmužės galiūnui iš Radviliškio. Labai drevėtas Dapšionių ąžuolas byloja apie solidų galiūno amžių. Įdomu, kiek jam metų? Pasak rajono paminklosaugos tarnybos vadovo Egidijaus Prascevičiaus, senovėje apie ąžuolą buvusi akmenimis grįsta aikštelė. Joje pagonys garbindavę šventąją ugnį.
Šiandien ąžuolą „šlovina“ jau kiti aplinkinių vietovių benamiai. Lietingomis vasaros naktimis drevėje miega pastogę praradę žmonės. Beinoravos krašto benamiai drevėje slepiasi ir nuo žvarbių žiemos vėjų, pūgų. Užsuka čia ir narkomanų, apie jų viešnagę byloja paliktos aguonų galvutės.
Sako, Dapšionių ąžuolą mėgdavo lankyti Sidabravo bažnyčioje kunigavęs poetas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Galiūno skersmuo – 1,9 m, jo juosmenį sunkiai apima keturi vyrai. Medžio aukštis – 17 m. Išnykusioje sodybvietėje augantis medis paskelbtas gamtos paminklu.
Publikacijos data: 2000-05-19
Radviliškio rajono taryba pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui Šiaulių apskrityje steigti regioninį sąvartyną, o buvusius mažesnius uždaryti. Žmonės trauko pečiais: ar nesusipeš sąvartynų žmonės, priversti „į darbą“ važinėti taip toli? Iš Radviliškio, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Kąstyčio Čechavičiaus, Europos Sąjunga šiemet nutarė ištiesti pagalbos ranką šalims, panorusioms stoti į jų aljansą. Tam ES įsteigė ir specialų fondą. Lietuvai būtų skiriama po 50 mln. eurų negrąžinamų subsidijų. Iš jų 25 mln. atitektų transportininkams, o likusieji gamtosaugininkams. Ponas K. Čechavičius supažindino radviliškiečius su dokumentais, sukurptais būtent provincijos savivaldybių taryboms.
Aplinkos ministerija dar šiemet ketina parengti ir patvirtinti naujas sąvartynų naudojimo taisykles. Savaime suprantama, tomis naujomis taisyklėmis norima valdininkijai įkrėsti proto, kad šie amžiams suprastų, jog būtina atsikratyti senų sąvartynų ir užsinorėti naujų – atitinkančių vakarietiškas direktyvas.
Apskrities aplinkosaugininkai įrodinėja, kad iš rajone esančių sąvartynų plinta visokios ligos, teršiami gruntiniai vandenys. Išeitis viena – ekologiškas šiukšlynas. Tokiems pavyzdiniams šiukšlynams įrengti, žinoma, reikėtų daug šlamančiųjų. Bet ir čia išeitis rasta – Europa padės.
Suinteresuotų firmų konsultantai jau apskaičiavo: jeigu iki tokio sąvartyno, net 100 km vežti atliekas apsimoka. Svečias norėjo sužinoti, kokios savivaldybės sutiktų dalyvauti projekte.
Šiaulių regioninio sąvartyno įrengimo projekto vertė –tik 40 mln. Lt. Finansavimo schema tokia: be ES (50 proc. projekto vertės) lėšų, net 20 proc. reikiamų pinigų duotų valstybė (30 proc. lėšų savivaldybės galėtų pasiskolinti iš Europos plėtros banko. Paskola – ilgalaikė. Už tuos pinigus užsakovai ateities kartoms įrengtų ne bet kokį, o pavyzdinį – regioninį sąvartyną. Dar sukurtų infrastruktūrą, juk miestuose ir gyvenvietėse reikės statyti konteinerius stiklui, popieriui, kitoms buitinėms šiukšlėms. Reikės ir specialaus transporto. Jis konteinerius suveš iki rajono šiukšlių rūšiavimo ir svėrimo punkto. Tik antrinei žaliavai netinkamos atliekos keliaus į regioninį sąvartyną.
Radviliškio rajono taryba, išklausiusi šių kalbų ir sužinojusi, kad nuo tokio pertvarkymo (juk šiukšles net pasvers!) buitinių atliekų atsikratymas gyventojams nepabrangs, priėmė sprendimą – pritarti tam, kad regione teliktų vienas sąvartynas.
Radviliškio rajone šiuo metu yra per 40 mažų sąvartynų. Gamtos mylėtojai džiaugėsi, kad miškuose ir pagrioviuose sumažėjo šiukšlių. Dabar – vėl viskas iš pradžių?
Rajono vyriausiasis ekologas Antanas Česas tokį ES siūlymą atsisakė komentuoti. Jis tik pasakė: „Man gėda“.
Publikacijos data: 2000-06-14
Sunerimę dėl artėjančio SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo pasekmių, Radviliškio geležinkelininkai kreipėsi į rajono tarybą, rajono išrinktieji – Į LR Prezidentą, Seimo pirmininką bei premjerą kreipimesi „Dėl SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasekmių Radviliškio miestui ir rajonui“ rašoma, kad ilgus metus Radviliškio miestas augo ir plėtėsi kartu su geležinkeliu ir nuo seno vadinamas geležinkelininkų sostine.
Prasidėjus SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimui, numatoma refrižeratorių vagonų eksploataciją perduoti bendrovės krovinių pervežimo valdybai, lokomotyvų depas bus perduotas trims savarankiškiems verslo centrams ir pan. Rajono tarybos nariai mano, kad restruktūrizavimo projekto autoriaus A. Abišalos teiginys, neva geležinkelio padalinių perkėlimas į centrą garantuos geresnį funkcionavimą, nėra teisingas. Anot geležinkelininkų, šis projektas nėra skaidrus, nes jau dabar „iš viršaus“ nurodinėjama, kam perduoti kokias įmones, kiek atleisti darbininkų. Tai sukėlė sąmyšį tarp geležinkelininkų.
Sunerimo ir rajono taryba. Juk rajono biudžetas per metus nesurinks per pusę milijono litų fizinių asmenų pajamų mokesčių, vadinasi, ir socialinio draudimo mokesčių. Perdavus valdymą kitoms įmonėms, rajonas neteks didelės dalies gamtos apsaugos fondo lėšų (šiuo metu jos sudaro 600 tūkst. litų), nors geležinkelis kaip teršė, taip ir terš geležinkelininkų sostinę.
Privatizuojant SP AB „Lietuvos geležinkeliai” svarbios įmonės iš Radviliškio „pabėgs“ į didžiuosius miestus. Radviliškyje padidės nedarbas, o jis ir taip rajone siekia 16,3 proc. Radviliškio miestas gali virsti dar vienu „didžiasaliu“.
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vadovų prašoma, kad SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai bendrovės restruktūrizavimo klausimus spręstų atvirai ir kompleksiškai, atsižvelgdami į geležinkelininkų nuomonę. Prašoma rajono savivaldybei iš valstybės iždo kas mėnesį skirti 500–600 tūkst. litų galimoms socialinėms problemoms „užlopyti“
Visų šių publikacijų autorius „Lietuvos žiniose“: Rimantas Petrikas
