Respublikoje plačiai skambant atgarsiams dėl „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos bylos, joje kalbama apie labdaros fondų veiklą kaip užslėptą korupcijos formą. Panašių peripetijų galima rasti ir Radviliškio rajone. Tiesa, gerokai mažesniu mastu. Ir skirtumas tik tas, kad ne verslas „prievartauja“ politikus, o priešingai. Pasirinkta itin subtili ir nepatyrusiai akiai nematoma forma – pirma pervedami pinigai į Šeimos labdaros ir paramos fondo sąskaitas, ir tai traktuojama kaip verslo parama, o tada jau padaromi realūs darbai, apmokami iš savivaldybės biudžeto.
Fondo vienas įkūrėjų ir buvęs valdybos pirmininkas – A. Čepononis
Viena politikų baimių – būti pamirštiems – yra varoma ambicijos nuolat būti dėmesio centre. Todėl nepasitikėdami atliekamų pareigų efektu visuomenei, politikai steigia įvairius labdaros fondus. Ne išimtis ir dabartinis rajono meras A. Čepononis. Atsitiktinumas ar ne, bet 2008 m. Šeimos labdaros ir paramos fondo įkurtuvės vyko kaip tik po grandiozinio straipsnio spaudoje apie jo turėtą namą ir butą Vilniuje, butą Palangoje ir žemės sklypus Molėtų rajone bei namą Radviliškyje, žemės sklypą prie Arimaičių ežero ir panašiai. Dėl atsargumo ir kitų aplinkybių, A. Čepononis savo „kūdikiui“ nepanoro suteikti adreso. Už jį tai padarė G. Pilypas, kuris dirbo Investicijų skyriuje. Kaip patogu. Atsakingas už investicijų pritraukimą rajone lojalus valdininkas buvo apraizgytas dar ir nerašytų įsipareigojimų pančiais. Bet po kelerių metų veiklos įsikišo Vyriausioji rinkimų komisija ir apribojo galimybes po 2011 m. suėmimo de facto valdžiusiam asmeniui teisiškai užsiimti fonde labdara. Po 2015 m. vietos savivaldos rinkimų fondas gavo ne tik naują valdybos pirmininkę, besąlygiškai paklusnią A. Čepononiui karingąją S. Dišlę, bet ir pakeitė registracijos adresą. Gal net nereikėtų rašyti, jog tai Naujakurių g. Eibariškėse, kur ir gyvena minėta Tarybos narė, pakeitusi A. Čepononį UAB „Radviliškio šiluma“ realizacijos skyriaus viršininko kėdėje. Tuo tarpu po tiesioginių merų rinkimų fondas jau pasitarnavo tramplino liepteliu sugrįžimui į valdžią, tad meras pasitenkino „tik“ fondo globėjo statusu.
Fondo veiklai reikalingos lėšos
Įsteigus fondą, valdybai reikia rasti rėmėjų bei lėšų finansuoti labdaringą veiklą. Kiekvienas puikiai žino, jog dovanoti dovanas kainuoja pinigus. O kuo daugiau reklamuojiesi, tuo brangiau. Bet kaip nesmagu atverti savo kišenę, o rajono vadukams ir jų svitoms tai nėra įprasta, belieka ieškoti „mecenatų“. Už lėšų paiešką atsakingos yra valdybos, pirmininkai ir nariai. Taip pat ir globėjai, o šiuo metu kaip fondo globėjas labai reklamuojasi meras. Radviliškyje nieko nenustebinsi pasakęs, jog A. Čepononio globojamam fondui iš savivaldybės biudžeto „nubyrėdavo“ 10 000 tuometiniais litais kasmet. Kitiems po porą šimtų, o fondui – po 10000. Negana to, fondo funkcionieriai įjunko ir į kitas paramas iš biudžeto. Ir vėl keisto sutapimo dėka jiems tiesiog pasisekė. Pradėjo organizuoti vaikų vasaros stovyklas ar užsiimti vaikų socializacija ir šiai veiklai gavo lėšas. Ar tai neužslėpta politinė reklama, turėtų vėl spręsti VRK, bet, akivaizdu, kokie yra tikrieji lėšų skirstytojų prioritetai ir kam jie atstovauja. Puikiausias pavyzdys, kai daugiavaikių šeimų asociacijai ar samariečiams skiriama parama vos po 300 metams, tuo tarpu „savam“ fondui – po 10000 (litais). Ir pirmieji, ir antrieji rašo projektus remti daugiavaikes šeimas, bet fondui atseikėjama dviem saujomis, kai kitiems numetami trupiniai. Nuo 2014 metų fondas gavo po 2900 eurų kasmet, tik 2018 m. skirtos lėšos iš biudžeto pagal nevyriausybinių organizacijų rėmimą sumažėjo iki 2500 eurų. Kvailiausiai atrodo tai, kad fondo valdybos pirmininkė S. Dišlė su iš rajono biudžeto apmokėta parama – šakočiais – pas varguolius vykdavo ir darbo metu, kai atlyginimą mokėdavo savivaldybės įmonė „Radviliškio šiluma“. Taip pat ir saldainius bei koncertus pirkdavo daugiavaikių šeimų atžaloms, nors tų šeimų asociacijai atkišama didžiulė špyga. Apetitas auga bevalgant, o gal saviškiai bando kompensuoti praradimus? Nuo 2016 m. fondas sėkmingai dalyvauja ir kitose programose. Vaikų vasaros stovykloms apmokėti pagal fondo paraiškas iš rajono biudžeto atseikėta 2016 m. 1000 eurų, 2017 m. – 1190 eurų. Tais pačiais 2017 m. dar buvo skirta 4262 eurų suma projektui „Išjudink save ir kitus“ įgyvendinimui. Be to, 2018 m. skirta 1100 eurų vaikų socializacijai.
Fondas naudojasi įstatymų spraga
Steigti fondus ir „pumpuoti“ gautą paramą per juos Lietuvoje jokia naujiena. Prokurorai pateikė kaltinimus, susijusius su liberalo G. Steponavičiaus įsteigtu fondu ir „MG Baltic“ koncerno daryta įtaka. Bet grįžkime atgal. Jei kas nors manytų, jog A. Čepononio įkurtas fondas pasitenkino vien tik iš rajono biudžeto gaunama parama, labai suklystų. Kokie nearti pūdymai yra verslo parama fondams! Tik reikia pasistengti „įkalbinti“ verslininkus savanoriškai paremti fondą. O spaudimo priemonių arsenalas nemažas. Juk verslui reikia gerai sutvarkyto kelio, verslui reikia užsakymų statybų sektoriuje, verslui reikia projektų derinimo, verslas nori dalyvauti viešuose pirkimuose ir dar daug reikalų savivaldybėje. Žinoma, bet kuris mokytas daugiau nei 4 klasėse supras, kad ne visus tokius atvejus pastebės ir specialiosios tarnybos. Be to, kai kurie fondams lėšas parūpinantys taip vadinami globėjai veikia taip apdairiai, kad juos galima sustabdyti tik išsivedus su antrankiais po sekinančių tyrimų. 2011 metų Kalėdų košmaro pats A. Čepononis nelabai norėtų prisiminti. Yra ir kitas kelias. Viešai demaskuoti tokias veikimo schemas. Kad realiai tos schemos veikia, puikiausiai parodo „Granulitos“ pavyzdys.
Reikia kelio – pervesk paramą
„Granulita“, kurios nereikia maišyti su neatsakinga ir didžiulį gaisrą sukėlusią, bet mero globojamą „Gairelita“, – sėkmingai veikianti įmonė Baisogalos seniūnijoje. Įmonė gamina granules, suteikia darbo vietas kelioms dešimtims rajono žmonių, per sumokamą gyventojų pajamų mokestį prisideda prie rajono biudžeto, bet jos „Achilo kulnas“ buvo keli šimtai metrų Draugystės g. atkarpos nuo Pakiršinio kaimo ribos iki įmonės vartų. Atkarpa tiesiog apgailėtinos būklės. „Granulitos“ vadovai kreipėsi ne kartą ir ne du į rajono valdžią. Juk laužoma sunkiasvorė technika, prarandamas laikas ir panašiai. Štai čia ir atrado politikai bei valdininkai „nišą“. Vietinės reikšmės kelių asfaltavimo ar remontavimo objektų parinkimas seniūnijose tiesiogiai priklauso nuo jų valios. Teisės akto ar kokio aprašo juk nėra. Kam reikalingi kokie prioritetai, tikslai ir uždaviniai, tai tik bereikalingos ir nesvarbios smulkmenos. Tad ir galvos politikams ar valdininkams nereikia sukti ir jos neskauda. Tereikėjo išspręsti kitą „smulkmenėlę“ – kažkokiu būdu pinigus paimti. Ir tam idealiai pasitarnauja įkurtas fondas. Kad niekas neįtartų, pinigai pervesti per ilgesnį laikotarpį ir ne vienu kartu. Tiesa, pati informacija dėl sumokėtų sumų prieštaringa. Vieno šaltinio žiniomis, pagal bankinių pervedimų duomenis dar 2015 m. iš „Granulitos“ įmonės į fondo sąskaitą įkrito 7500 eurų, o tais metais buvo surinkta 12700 eurų parama iš verslo. 2016 m. iš 3500 eurų fondui verslininkų skirtos paramos, „Granulita“ galėjo skirti 2500 eurų. Tad granules gaminantis verslas A. Čepononio globojamam ir S. Dišlės vadovaujamam fondui iš viso galėjo pervesti 10 000 eurų paramą. Turimi fondo dokumentai rodo, jog per 2 metų laikotarpį Šeimos labdaros ir paramos fondas kaip verslo paramą gavo 16 200 eurų sumą. Dar 1500 eurų panašios paramos buvo gauta 2018 metais. Tuo tarpu šaltinio, artimo pačiam verslui, duomenimis, aukščiausiai rajono valdžiai priklausančiam fondui visą šią sumą ir galėjo pervesti tik „Granulita“. Ginčas šioje vietoje gali kilti dėl pervestų lėšų dydžio, bet ne dėl paties fakto, kad fondas, kuris dar iki 2015 m. tokios paramos neimdavo, po A. Čepononio išrinkimo meru tai pradėjo daryti! Tiesa, bandymai mobiliuoju ir darbo telefonais susisiekti su valdybos pirmininke S. Dišle, kad paaiškintų situaciją, buvo nesėkmingi. Paklaustas apie tai, meras A. Čepononis nenorėjo nieko komentuoti, teigdamas nesantis fondo valdybos pirmininku ir patarė kreiptis į fondo valdybą. Pačios „Granulitos“ įmonės vienas iš savininkų šios informacijos nei paneigė, nei patvirtino.
Atkarpa išasfaltuojama, o verslas nereiškia pretenzijų
Kas dabar galėtų paneigti, jog „Granulitai“ taip reikalingas kelio ruožas nebuvo išasfaltuotas būtent už tą paramą? Turimi duomenys rodo, kad 2017 m. pabaigoje nuo Pakiršinio kaimo pabaigos iki Granulitos įmonės vartų ir dar šiek tiek toliau buvo rekonstruoti 1345 kvadratiniai metrai 6 cm storio asfaltbetonio danga. Arba 5 metrų pločio beveik 270 metrų ruožas. Ištisinio asfalto perliejimo ir remonto darbų kaina – 44 250 eurų ir 87 centai. Jei pakiršiniečiai verslininkai skyrė 10 000 eurų parama A. Čepononio globojamam fondui, tai sudarytų beveik ketvirtadalį darbams skirtos sumos. Jei 17 700 eurų būtų „dovanoję“, tai jau daugiau nei trečdalis! Visų vietinės reikšmės Baisogalos seniūnijos asfaltuotų kelių duobėms tvarkyti buvo skirta 9 779.99 eurai, o žvyruotiems – 29 750 eurų. Tad kuo paaiškintų seniūnas R. Kalvaitis, Statybų skyriaus vedėjas G. Vičas, vicemeras K. Augulis ar rajono meras A. Čepononis, jog daugiau nei pusę seniūnijai skirtų lėšų atiteko būtent šiam objektui šalia Pakiršinio kaimo, prie „Granulitos“ įmonės!? Jau anksčiau minėta, jog tvarkos aprašo kaip ir nėra. Tai ne vandentiekio infrastruktūros plėtimas ar nuo Kelių direkcijos specialistų malonės, ar balų skaičiavimo metodikos priklausantys sprendimai. Tiesa, paklaustas apie suteiktą paramą mero globojamam fondui ir ryšį su išasfaltuoto kelio ruožu, vienas „Granulitos“ savininkų G. Praninskas buvo itin nekalbus: „jokių pretenzijų rajono valdžiai mes neturime, džiaugiamės išasfaltuota kelio atkarpa, kurios laukėme tiek metų. Daugiau kaip ir neturiu ką pakomentuoti.“ Belieka tikėtis, kad verslininkams apsispręsti ateityje aukoti lėšas į politikų įsteigtus fondus turi nulemti jų altruistiniai įsitikinimai, o ne matomas ar nematomas spaudimas iš šono.
Marius Aleksiūnas