Sausio 14 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio rajone patarėja Larisa Paurienė.
„Visi turime vaikų ir anūkų, tad, manau, klausimai apie vaikų teisių apsaugą aktualūs kiekvienam iš mūsų. Kviečiu aktyviai dalyvauti pokalbyje su mūsų viešnia bei užduoti jai klausimų“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius renginio pradžioje.
Skyriaus funkcijos keitėsi
Pasak L.Paurienės, nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaikų teisės apsaugos skyriaus funkcijos bei pavadinimas keitėsi ir dabar jis tapo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi. Šiaulių apskrities skyriui priklauso Šiaulių miesto, Šiaulių, Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonų skyriai. „Radviliškio rajono savivaldybė pagal gyventojų, vaikų skaičių dalinasi 2 vieta su Šiaulių rajono savivaldybe. Mūsų skyrius nebeatlieka socialinės paslaugos – nebenustato laikinosios globos, šią paslaugą dabar atlieka Socialinės paramos skyrius. Mes bendraujame su globėjais, lankomės šeimose. Atsirado „Globėjų centras“, mūsų specialistai įvertina, kaip globojami vaikai“,- sakė viešnia.
Iš šeimos be priežasties nepaimamas nė vienas vaikas
Pasak viešnios, šiuo metų vaikų teisių apsauga yra „ant bangos“ ir žmonės vieni kitus baugina istorijomis, kai iš šeimų atimami vaikai. L. Paurienė susitikimo metu paneigė šį gandą. „Kai šeimoje girtaujama, vartojami narkotikai ir dėl to kenčia vaikas, vaikui nustatoma laikinoji globa, kol šeimoje bus išspręstos problemos. Tėvams susitvarkyti skiriamas maksimalus laikas iki vienerių metų. Jeigu per šį laiką niekas nepasikeičia, ruošiami procesiniai dokumentai teismui dėl tėvų valdžios apribojimo. Jeigu vaikas iš šeimos paimamas naktį, jis atiduodamas artimiems giminaičiams arba su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims, nes vaikui ir taip didelė trauma naktį išvykti iš savo namų. Nei vienas vaikas iš šeimos nebuvo paimtas tam neturint teisinio pagrindo. Buvo ne vienas atvejis, kai naktį iš šeimos buvo paimti vaikai ir ryte tėvai neatėjo pasiteirauti, kur jų vaikai yra – tai labai skaudina. Vaikas iš šeimos yra paimamas, kai nustatoma aukščiausia 2 lygio grėsmė. Mūsų tarnyba analizuoja šeimos situacija, vertina aplinkybes ir, jeigu per 3 dienas situacija nepasikeičia, yra nustatomas 2 grėsmės vaikui lygis, tada kreipiamės į teismą su prašymu leisti iš šeimos paimti vaikus. Iš viso mūsų rajone buvo pateikta apie 20 tokių prašymų ir tik 2 buvo nepatenkinti. Vaiko paėmimo iš šeimos procedūra yra labai reglamentuota, negalima bet kada paimti vaiko iš šeimos.
Pagalba šeimoms
Neretai šeimoms, kuriuose auga mažamečiai vaikai, reikia socialinės bei materialinės pagalbos. „Yra šeimų, kurios gyvena skurdžiai ar stokoja socialinių įgūdžių ir jose vaikams nustatomas 1 grėsmės lygis. Su tokiomis šeimomis dirba atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas. Šie specialistai teikia šeimoms socialinę pagalbą, moko socialinių įgūdžių, atlieka patarėjo vaidmenį. Jeigu situacija nesikeičia ir nustatoma grėsmė vaikui, tada tenka kreiptis į teismą, kad būtų gautas leidimas vaiką iš šeimos paimti. Radviliškio rajonas sudėtingas: gyvena nemažai asmenų, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų, asmenų stokojančių socialinių įgūdžių, taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės, turintys protinių sutrikimų, sukuria šeimas bei susilaukia vaikų. Tokias šeimas stebi socialiniai darbuotojai, kurie teikdami pagalbą padeda tėvams auginti vaikus šeimose“,- apie įvairiapusę pagalbą šeimoms papasakojo viešnia.
Bendrauti su vaiku galime ir be tėvų žinios
Pasak L. Paurienės, jų tarnybos darbuotojams tenka susidurti su smurtu prieš vaikus, vaikai būna seksualiai išnaudojami, patiria fizinį bei psichologinį smurtą. „Jeigu žinote apie tokius smurto atvejus prieš vaikus, praneškite mums – labai smagu, kai gali vaikui padėti, apsaugoti jį nuo smurtautojo. Labai padeda ugdymo įstaigos, pranešdamos apie smurto prieš vaikus atvejus. Kai gaunamas pranešimas, mūsų darbuotojai jį tiria, bendrauja su vaiku. Mūsų tarnybos atstovai su vaiku gali bendrauti bet kur ir bet kada, net nepranešus tėvams“,- sakė viešnia, kviesdama visus bendruomenės narius būti pilietiškais ir pamačius smurto prieš vaikus atvejus ar neprižiūrimus vaikus pranešti Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Radviliškio rajone.
Pateikti aktualūs klausimai
Kad vaikų teisių apsaugos tema labai aktuali
„Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, rodė ir klausimų gausa, į kuriuos
išsamiai atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Radviliškio
rajone patarėja Larisa Paurienė.
Ar pasitaiko atveju, kai kaimynai apie neprižiūrimus vaikus praneša
keršydami?
Jeigu kaimynai pateikė policijos pareigūnams melagingą informaciją, šeima gali parašyti pareiškimą Policijos komisariatui, santykius su kaimynams galima spręsti mediacijos pagalba.
Ar vaikams yra amžiaus cenzas, kai jie gali skųstis dėl smurto – juk vaikai gali ir meluoti?
Jeigu gerai kalbantis dvejų metų vaikas sako, kad yra mušamas rykšte ir jis muša kitus vaikus, galima neabejoti, kad prieš jį naudojamas smurtas. Vaikų elgesys daug ką parodo: keičiasi jų elgesys, jie vengia bendrauti. Teismo civiliniuose procesuose pasisakyti gali vaikai nuo 10 metų amžiaus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dažnai prieštarauja, kad teismo procese būtų apklausiami vaikai. Vaikų nuomonę įvertinti prašoma psichologų – ekspertų pagalba.
Pasak L. Paurienės, vaiko apklausa baudžiamosiose
bylose ir ikiteisminio tyrimo metu yra filmuojama ir įrašoma. Dauguma mažamečių
vaikų sako tiesą, nes vaikai iki 5 metų dar nemoka meluoti. Jeigu vaikas
meluoja, vadinasi, jis bijo pasakyti tiesą.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius paprašė viešnios
patikslinti, kur yra jų tarnyba ir kaip pateikti pranešimą apie pastebėtą
smurtą prieš vaikus.
„Mūsų tarnyba yra įsikūrusi Radviliškio rajono savivaldybės pastate, Aušros aikštė 10, pirmame aukšte. Apie pastebėtą smurtą galite pranešti raštu arba paskambinti telefonu, paskelbtu mūsų internetiniame puslapyje“,- atsakė specialistė.
G. Lipnevičius pasidomėjo, kaip tapti laikinuoju bei nuolatiniu globėju ir kokia suma mokama už šį darbą.
„Laikinąjį globėją skiria savivaldybės administracija, o norint tapti nuolatiniu globėju reikia teismo sprendimo. Globėju galima tapti nuo 21 metų, yra tam tikri apribojimai pvz. 65 metų asmeniui galima globoti vaiką, vyresnį kaip 10 metų. Budintieji globėjai jokių išmokų negauna, jiems skiriamos tik vienkartinės išmokos už vienos dienos globą. Nuolatiniai globėjai gauna 152 eurų išmoką vaikui ir 152 eurų išmoka valstybės skiriama globėjui“,- atsakė L. Paurienė.
„Ar vaikas paimamas iš šeimos, jeigu vienas iš sutuoktinių smurtauja ar girtauja, o kitas gyvena tvarkingai?“- domėjosi G.Lipnevičius.
Pasak L.Paurienės, tokiu atveju dažniausiai tvarkingai šeimoje gyvena mama, jai suteikiamas laikas išspręsti problemas šeimoje, kad joje vaikui būtų saugu. Tačiau dažnai mamos pasirenka sutuoktinį, o ne vaiką ir vaikai iš tokių šeimų paimami.
Apie leidimą užsieniečiams įvaikinti vaikus
Bendruomenės nariams buvo aktualus klausimas apie leidimus užsieniečiams įvaikinti vaikus iš Lietuvos. „Ar yra įstatymų, kurie galėtų patikrinti, kaip vaikai gyvena užsienyje?“- iškilo bendruomenės klausimas moterims. „Įvaikinimas nėra globa, šiuo atveju tampama tėčiu ir mama. Lietuviai įsivaikina nedaug vaikų, poros, negalinčios susilaukti vaikų, nori įsivaikinti mažus, iki 3 metų vaikus. Užsieniečiams, norintiems įsivaikinti vaikus iš Lietuvos, yra labai daug saugiklių. Bylos dėl įvaikinimo užsienio piliečiams sprendžiamos valstybės mastu, jas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, iš užsienio apie šiuos žmones atsiunčiamos storiausios bylos. Jeigu vaikas įvaikinamas iš globos namų, šie namai keletą metų domisi, kaip vaikas gyvena, bendrauja su šeima nuotoliniu būdu. Šie vaikai nėra išvežami į nežinią, džiugu, kad jie susiranda šeimas, naujus namus“,- į klausimą atsakė L. Paurienė.
Iš kur atsiranda hiperaktyvūs vaikai?
Bendruomenės nariai pastebėjo, kad matosi daug hiperaktyvių vaikų, su kuriais patys tėvai nebesusitvarko.
„Vaikai – tėvų veidrodis. Jeigu mažas vaikas
nereaguoja į pastabas, rėkia, mažametį vaiką galima pakelti, priglausti,
nukreipti jo dėmesį – yra įvairių priemonių. Jeigu vaikas visiškai tėvų
neklauso, vadinasi, jis neauklėjamas, jam viskas leidžiama. Būtų gerai, kad
apie tokius atvejus praneštumėte mūsų tarnybai“,- paprašė viešnia L.Paurienė.
Klausimams išsekus, „Kavos popietės“ viešniai L.Paurienei bendruomenės
pirmininkas G.Lipnevičius įteikė gėlių puokštę ir padovanojo savaitraščio
„Radviliškio kraštas“ prenumeratą. Bendruomenės nariai viešniai už įdomų bei
nuoširdų pokalbį padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popietėje“ gimtadienio proga buvo
pasveikintas bendruomenės gidas Albertas Vitartas – bendruomenės pirmininkas G.
Lipnevičius visos bendruomenės sukaktuvininkui įteikė gėlių puokštę.
Bendruomenei nusipelniusį žmogų – Albertą Vitartą – pasveikino ir kiti
bendruomenės nariai. Albertas, atsidėkodamas už sveikinimus, visus pavaišino
gimtadienio tortu.
Renginio pabaigoje popietės dalyvius Šeduvos skyriaus vadovės pavaduotojas
Vladas Stauga pavaišino šeduvietiška gira bei šiupiniu. Už vaišes V.Stauga
sulaukė bendruomenės narių bei
pirmininko padėkos.
Popietę organizavo „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai V. Aleknienė, R. Radavičienė, S. Skorkaitė, A.Litinskas. Sausio 14 d. popietę taip pat organizuoti padėjo I. Pankrašovienė, T. Kojelienė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, I. Grakauskienė.
„Radviliškio krašto informacija“
