Radviliškio savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkai lapkričio 30 d. rinkosi į jau išgarsėjusį Vinco Kudirkos progimnazijos bibliotekos Indigo miestą. Bibliotekininkai aptarė darbinius klausimus, aktualijas,o vėliau, įsijungus ir mokyklos mokytojoms, dalyvavo interaktyviame seminare,kurį organizavo mokyklos socialinė partnerė – Šiaulių valstybinė kolegija.
Bendradarbiavimas tarp švietimo institucijų tęsiasi jau antrus metus, o dabar jis išaugo į naujas iniciatyvas ir tradicijas. ŠVK atstovės prisipažįsta, kad geromis idėjomis ir naujovėmis verdanti Vinco Kudirkos progimnazija yra puikus variklis, plečiantis mokslinių interesų ratą, įpareigojantis teorines įžvalgas sieti su praktika. Visas dalyves pasveikino progimnazijos direktorė Rasa Dagienė ir palinkėjo turiningo darbo, naujų idėjų ir rezultatyvaus laiko.
Mokyklos bibliotekos vis labiau įtvirtina naują požiūrį, kad biblioteka turėtų tapti mokyklos bendruomenės informacijos, edukacijos ir kultūros centru, mokinių mėgiama apsilankymo erdve, kurioje ugdomas kūrybiškumas, žingeidumas, mokėjimas integruoti žinias ir tyrinėti, gebėjimas bendrauti ir dirbti komandoje, imtis iniciatyvos. Ši žiūra ir tapo interaktyvaus seminaro pagrindu.
Doc. dr. J. Macienė savo pranešime pristatė šiuolaikinės kartos, kuri vadinama Z, Google, informacinių technologijų karta arba tiesiog Indigo vaikais, charakteristiką. Aptarė kūrybiškumo komponentus ir strategijas edukacijos centre. Buvo akcentuota, kad pagrindiniai kūrybiškumo ugdymo komponentai, į kuriuos reikėtų orientuotis, yra kognityviniai (pažintiniai), požiūrio-nuostatų, emociniai ir motyvaciniai bei tarpasmeninių santykių.
Lektorės G. Kulbeckienės pranešime pagrindiniu akcentu tapo nuostata, kad kūrybiškumas yra pripažįstamas kaip viena svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų, o švietimo institucijos, ruošiančios savo ugdytinius būsimoms studijoms arba darbo rinkai, turi didelį dėmesį skirti kūrybinių gebėjimų ugdymui. Lektorė parengė keletą kūrybiškumo įsivertinimo testų, įtraukė seminaro dalyves į diskusiją, ar visi gali tapti genijais ir kaip tiek ugdytojus, tiek ugdytinius veikia vidinis kritikas.
Paskutinis pranešimas, kurį pristatė lektorė V. Stasėnaitė, apibendrino visus akcentus ir įtraukė seminaro dalyvius į bendrą refleksiją ir konkretaus idėjų banko mokyklos bibliotekai kūrimą. Klausimas, kurį iškėlė lektorė, kur šiuolaikinė karta jaučiasi kaip žuvys vandeny, įpareigojo bibliotekininkes ir mokytojas kūrybiškam atsakymo pateikimui. Seminaro auditorija pasiskirstė į grupes ir gyvai diskutavo joms pateiktais klausimais: kokią fizinę aplinką reikia sukurti, kad žuvys galėtų plaukioti? Sumanioji edukacija: kokius pažintinius gebėjimus galėtume/turėtume ugdyti? Kokią kompaniją pasiūlyti vienišai žuvytei? Kur nardo fantazija ir kaip ją pagauti? Pagrindinės diskusijos įžvalgos buvo sudėtos į bendrą koliažą, o apibendrinamosios tezės leido interaktyvaus seminaro dalyvėms numatyti tolesnes darbo kryptis savo bibliotekose:
1. Edukacijos centro siekis – padėti vaikui išsiugdyti kūrybos kompetenciją: gebėjimą originaliai, lanksčiai, tikslingai ir rezultatyviai mąstyti ir veikti.
2. Kūryba – tai procesas, kurio metu kuriama kas nors naujo: idėja, kompozicija, nauja forma, daiktas ir t.t.. Svarbiausias kūrybos elementas yra pats kūrimo procesas, o ne to rezultatas.
3. Aplinkinių santykiai su vaiku turi būti draugiški, demokratiški, tolerancija visoms jo kūrybiškumo apraiškoms;
4. „Z“ karta vertina įvairovę ir yra imli technologijoms, geba lengvai susirasti sudėtingiausią informaciją, todėl išskirtini tokie sumaniosios edukacijos prioritetai: lankstumas, duomenimis grįstas mokymosi ir darbo grafikas, socialinė ir vidinė komunikacija, asmens laisvė.
5. Bibliotekininkas daugiau prisiima informacijos šaltinio, konsultanto, padėjėjo vaidmenį, kur ugdytinis yra aktyvus veikėjas jam sukurtoje edukacinėje aplinkoje.
Bibliotekininkė Vladislava Šiaudvytienė
