Kol pasaulyje egzistuos žmogus, tol gamtosaugos problema nepraras savo aktualumo. Ar gamtos tausojimas taps kada svarbus kiekvienam Žemės gyventojui? Ko gero, taip. Eiti gamtosauginio ugdymo keliu verta dėl to, nes kuriama neįkainojama pridėtinė vertė – sąmoningas ir gamtinei aplinkai atidus pilietis. Tad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija 2021 metų pradžioje įsitraukė į visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Tyrinėk, pažink, atrask. Radviliškio rajono piliakalnių keliais.“
Svečiuose pas pelkių „raganą“
Birželio mėnesio pradžioje gausus mokinių būrys nutarė aplankyti Paviršulio pelkę. Daugumai tai buvo pirmoji neįprasta kelionė į Paviršulio tyrelį. Pirmiausiai nukakome į etnologės dr. Daivos Šeškauskaitės ekologinį ūkį. Ponia Daiva papasakojo apie sodyboje augančius augalus, turėjome galimybę pašerti aveles, apžiūrėti bičių avilius ir netgi surinkti ką tik padėtus vištų kiaušinius. Pasivaišinę kvapnia žolelių arbata, susiskirstę į grupes, keliavome Paviršulio pelkės link.
Žingsniavome kaip tikri pelkių žinovai, vis sustodami tai prie žaliuojančios pataisų pievos, tai prie akį veriančių bruknynų, tai prie aitriu kvapu žydinčių gailių. Vaikščiojome po natūralią žiedų kilimu raibuliuojančią pelkę. Sudėtingiausia buvo pereiti brastą. Net pati vadovė Daiva nepajuto, kaip smuktelėjo vandenin iki juosmens. Tačiau išgąsčio niekas neparodė, tik greitai audėme mintį, kaip pereiti griovį ir patekti į kitą pelkės pusę. Ir sumąstėme. Rinkome nuvirtusias medžių šakas ir nutiestu taku jau keliavome prie Paviršulio ežero. Negailestingai kepino saulė, puolė uodai, susidraskėme drabužius, kai kuriems žygeiviams suplyšo batai, tačiau kulniavome tolyn. Bet ir vėlgi …Dauguma atsidūrėme pelkėje iki juosmens. Nejautėme jokio pykčio, tik džiaugėmės, jog tos nemokamas purvo vonias buvo tiesiog nepakartojamos.
Po nepaprastų maudynių grįžome atgal į ponios Daivos ūkį, kur mūsų laukė sausi rūbai, arbata, išskirtinio skonio šokoladas ir dvi edukacijos. Mokėmės spausti kanapių aliejų, gaminome iš sakų ir žolelių smilkalus. Vaišingoji pelkių „ragana“ apdovanojo mus linų sėmenų aliejumi, moliūgų ir migdolų miltais, mokė, kaip kanapių išspaudas galima sumaišyti su medumi ir gardžiuotis puikia košele.
Už švietėjišką veiklą buvome dėkingi etnologei Daivai Šeškauskaitei. Juk tiek daug sužinojome apie žolininkystę ir ekologišką laukinės augmenijos rinkimą.
Gamta+kūryba+spalvos
Tam, Kad suvoktum gamtos svarbą , mokiniams privalome pasakyti, kad kiekvienas iš mūsų turime teisę į gyvenimą žemėje ir naudojimąsi jos ištekliais, tačiau taip pat turime pareigą suprasti pasaulį ir gerbti jo harmoniją. Tik būdamas gamtoje žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą.
Tad gamtos harmoniją kudirkiečiai galėjo pajusti įsisukę į kūrybines dirbtuves „Gamta+kūryba+spalvos“. Eibariškių parke mokiniai, pasiėmę medines lenteles, audinių skiauteles, įrankius, „piešė“ paveikslus, „audė“ gobelenus iš gamtoje rastos medžiagos. Visiems pavyko „nutapyti“ nepakartojamo grožio piešinius.
Kita užsiėmimų dalis mokiniams patiko labiausiai. Reikėjo ne tik surinkti vaistažoles, jas atpažinti, bet ir pagaminti puokštes. Mokiniai išmoko pinti ir vainikus. Daugumai tai buvo nepakartojama patirtis.
Kvapusis lūpų balzamas ir… užuostas ruduo
Kai auksinis ruduo menininko teptuku nutaškė raudonais ir geltonais potėpiais gamtą, mūsų mokyklos mokiniai nutarė tęsti aplinkosaugino projekto veiklą ir apsilankyti Šiaulių „Valerijono“ vaistinėje. Visi puikiai suprantame, kad ruduo yra toks metų laikas, kai lūpoms reikia ypatingos priežiūros. Taigi mokiniai turėjo galimybę dalyvauti edukacinėje programoje „Lūpų balzamo gamyba“. Užuodę sezamų, nakvišų aliejaus, levandų kvapus, pasigaminome natūralios sudėties lūpų balzamą, kuris ne tik maitina, bet ir drėkina lūpas. Sužinojome, jog tokį balzamą nesudėtinga pasigaminti ir namuose. Mums visiems nepakartojamą įspūdį paliko ir vaistinės požemyje įrengtas muziejus.
Antrasis mūsų aplankytas objektas – Šiaulių akademijos Botanikos sodas. Dalyvavome edukacijoje „Augalai ir kvapai“. Negalėjome patikėti, kad auksinį rudenį užuosime rododendrų, snapučių kvapus, gardžiuosimės spanguolėmis ir bruknėmis, pasiskinsime sedulos ir gudobelės vaisių.
Buvome laimingi, nes užuodėme nepakartojamą metų laiką – rudenį!
Darnus žmogaus buvimas su gamta
Taigi darnus žmogaus buvimas su gamta yra neišvengiamas procesas. Nors dėl pandemijos ir nepavyko aplankyti piliakalnių, tačiau mes, pedagogai, didžiuojamės savo mokiniais, kurie domisi, tyrinėja, bando įspėti gamtos paslaptis. Gamtosauginis moksleivių ugdymas Vinco Kudirkos progimnazijoje nuolat tobulinamas. Ugdomajame procese mokytojai savo ugdytiniams perteikia ne tik žinias, bet ir bendražmogiškąsias vertybės, nuolat pabrėžia žmogaus ryšį su gamta. O gamtamokslinio ugdymo prioritetiškumas savaime suprantamas, nes jis apima visą moksleivių raiškos spektrą, taip pat ir jų santykius su gamta.
Mokytojos Daiva Šipulskienė,Jovita Brunienė ir Vilmutė Sprudzanienė
