Tai liga. Ši liga baisesnė nei visos kitos kartu sudėjus. KIV serga ne tik žmonės, serga institucijos, ištisos valstybės. Tik Skandinavijos šalys, na dar Naujoji Zelandija gali lengviau atsikvėpti, nes joms pavyko nuo šio viruso išsivaduoti.
KIV – užkrečiama liga. Jos pernešėjai – išskirtinai nesąžiningi žmonės, tačiau jie virusu gali užkrėsti ne tik į save panašius žmones, bet ir įstaigas, privačius verslus, netgi palaužti valstybes. Negydoma KIV progresuoja ypač greitai ir daro nepamatuojamai didžiulę žalą sveikiems žmonėms.
Ar įmanoma Valstybei pasveikti susirgus? Dar daugiau, ar įmanoma apsisaugoti nuo šio viruso?
Tai padaryti sunku, bet įmanoma.
1. Reikia suburti sveikų žmonių komandą ir duoti užduotį pagal tam tikrus bruožus, elgesio nukrypimus išskirti iš valstybei tarnaujančiųjų tarpo tuos, kurie jau užsikrėtę KIV. Sergančiuosius reikia kaip galima greičiau izoliuoti. Patartina apie kiekvieną surastą KIV sergantį žmogų ir jam sveiko (ypač svarbu) Gydytojo paskirtą veiksmingą vaistų dozę paskelbti viešai, nes tai daro atgrasantį poveikį kituose žmonėse tūnančiam virusui. Šio gydymo būdo šalutinis poveikis tas – kad dažnai į atsilaisvinusią KIV sergančio žmogaus vietą atėjęs naujas, stipraus imuniteto neturintis žmogus yra paveikiamas įstaigos ore tvyrančio KIV viruso ir… suserga.
2. Ministerijų, valstybės įstaigų, savivaldybių administracijų vadovais reikėtų paskirti KIV nesergančius žmones. Tokių pat reikia ir Merų… Taip, Valstybė kurį laiką turi tenkintis 1-o punkto vykdymu, nes surinkti tiek KIV nesergančių ir dar kompetentingų, aktyvių, pasiaukojančių Lietuvai žmonių nėra lengva. Bet jei tai padaryti jau galima, šie žmonės turi prisijungti prie 1-ame punkte aprašyto kovotojų būrio ir imtis ligos prevencinių priemonių savo įstaigose. Užduotis nelengva, nes pirmiausia reikia atsikratyti ligos nešiotojų, kurie dažnai priešinasi, o per vargus išmesti, dažnai, Valstybei vis dar sergant KIV, būna grąžinami į pareigas. Antra, tuo pačiu metu įstaigoje reikia kurti sterilią aplinką, kurioje KIV sergantis žmogus šviestų kaip elektros lemputė, o naujiems žmonėms rizika susirgti būtų minimali.
3. Kova su KIV reikalauja tikrų lyderių. Todėl sveiki nuo KIV Lietuvos žmonės turėtų išsirinkti sveiką nuo KIV Lietuvos valdžią. Sveiki Lietuvos vadovai turėtų suburti pasveikusias institucijas, savivaldybes darbui Žmonėms. Valstybės bendras imunitetas ligai taptų toks stiprus, kad jį drąsiai galėtume pakrikštyti pavadinimu – „LIETUVOS NEGALIMA PAPIRKTI“. Ir tada jau joks polinkį į KIV turintis „verslininkas“ negalėtų Valstybėje rasti terpės, kur jo nešiojamas virusas sukeltų tokį ligos protrūkį, kurį įveikti galima būtų tik chirurginės operacijos keliu.
Taigi, Valstybei pasveikti nuo KIV įmanoma, tačiau reikia laiko. Negalima šių etapų daryti vienu metu, negalima jų sukeisti vietomis. Viską reikia daryti nuosekliai, pagal instrukciją ir… turėti kantrybės. Kur šiuo metu yra Lietuva, spręskite patys.
Žydrūnas Bartkus