Nenumaldomai artėja savivaldybių tarybų rinkimai. Iki jų liko kiek daugiau negu metai. Visada įdomu paprognozuoti, kas būtų, jeigu būtų. Šioje rubrikoje bandysime apžvelgti Radviliškio rajono taryboje esančių partijų ar judėjimų perspektyvas ateinančiuose rinkimuose.
Pradėjome su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o tęsiame su partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Kokios galimos TS-LKD perspektyvos būsimuose rinkimuose?
Radviliškio TS-LKD skyrius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jų populiarumas Radviliškio rajone ritasi nuo kalno. Po to, kai į Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinktas ilgametis rajono meras Antanas Čepononis, konservatoriai susidūrė su lyderio problema. Tą jie ypač stipriai pajuto 2021 m. neeiliniuose mero rinkimuose. Juose dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, kuri, be abejo, tikėjosi, kad pavyks pasiekti pergalę ir tapti Radviliškio rajono mere. Nors patekti į antrąjį mero rinkimų turą kandidatei pavyko, kelią link pergalės pastojo dabartinis rajono meras „žaliasis“ Vytautas Simelis, nugalėjęs rinkimuose. Tai buvo gana didelis smūgis Radviliškio rajono TS-LKD skyriui, nes konservatoriai buvo įpratę rinkimuose švęsti pergales. O čia pyst ir nesėkmė, kuri įnešė gana daug sumaišties. Kaip su malka per galvą… Šokas, sukrėtimas, kaltųjų paieškos… Teko susitaikyti su pralaimėjimu ir pradėti dirbti kartu su naujuoju meru…
Akivaizdu, kad konservatorių stovykloje kyla nerimas ir konservatoriai išgyvena neramų laikotarpį, nors deda visas pastangas, kad to neparodytų. Didelis smūgis vietos skyriui buvo miesto seniūno Ernesto Mončausko pasitraukimas iš TS-LKD gretų ir noras Radviliškyje įsteigti naujai suburtos partijos „Demokratai. Vardan Lietuvos“ skyrių. Bet kokie nauji politiniai dariniai rajone tik padidina konkurenciją tarp partijų ir judėjimų. Tikėtina, per rinkimus E. Mončauskas, nors ir ne kartą mynės teismų slekstį, kaip buvęs TS-LKD narys ir demokratų kandidatas į merus, gali nuvilioti dalį konservatorių rinkėjų. Ko gero, ne tik gali, bet ir nuvilios.
Tiesa, kai kurie Radviliškio miesto gyventojai piešia kitokį scenarijų. Kai kas kalba, kad E. Mončausko pasitraukimas iš TS-LKD tėra blefas, klasta, gerai surežisuotas A. Čepononio spektaklis, kadangi po rinkimų konservatoriai gali susijungti su būtent miesto seniūno vedamu sąrašu. Tiesa, bet kokias išvadas daryti kol kas labai sunku. Miglotas tiek TS-LKD, tiek ir demokratų kandidatų sąrašas. Toks planas galėtų nustebinti dalį naujai suburtos partijos narių.
Ambicijų kandidatuoti į mero postą niekada neslėpė administracijos direktorės pavaduotojas Justinas Pranys. Kažkada kalbėta net apie jo ir E. Mončausko tarpusavio konkurenciją. J. Pranį sunku vertinti vienareikšmiškai. Būdamas Šeduvos seniūnu, jis intensyviai reiškėsi internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, bandydamas patraukti jaunų rinkėjų dėmesį. Periodas, kada jis užėmė Šeduvos seniūno postą, vertinamas dviprasmiškai – vieni šeduviai J. Pranį giria kaip gerą seniūną, kiti peikia ir sako, kad jam trūko kompetencijos ir net elementarių problemų išspręsti nepavykdavo.
Tapęs administracijos direktorės pavaduotoju, J. Pranys per neeilinius mero rinkimus, kiek žinoma, buvo J. Margaitienės rinkimų štabo narys, o per Seimo rinkimus vadovavo A. Čepononio štabui. Nors ir pateko į Seimą, A. Čepononis, kaip kalba radviliškiečiai, nebuvo patenkintas J. Pranio darbu štabe. Neva jis net žadėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo politinį postą koalicijos Radviliškio rajono savivaldybės taryboje partneriams „valstiečiams“. Sklido kalbos, kad J. Pranys gerai savo darbo neatliko. Dirbdamas J. Margatienės štabe, tikėtina, kad jautė konkurenciją ir į J. Margaitienę žiūrėjo ne kaip į kolegę, o kaip į konkurentę. Juk blogi J. Margaitienės rinkimų rezultatai, nesėkmė rinkimuose gali lemti, kad kitas kandidatas į mero postą bus būtent J. Pranys. Tiesa, tikėtis geresnių rezultatų rinkimuose, keičiant kandidatus konservatoriams, ko gero, nereikėtų. Jų rinkėjas stabilus, nors mažėjantis ir iš principo balsuojantis ne už personalijas, o už partiją iš esmės.
Tikėtina, kad ateinančiuose rinkimuose konservatoriai vienuolika mandatų matys kaip savo ausis be veidrodžio. Neeilinių mero rinkimų pirmojo turo rezultatai rodo, kad konservatoriai (jeigu tai būtų kartu buvę ir savivaldybių tarybų rinkimai) būtų gavę septynis mandatus – net keturiais mandatais mažiau negu 2019 m. rinkimuose, neskaitant mero mandato.
Rinkėjai, balsavę už dabartinį merą Vytautą Simelį, net jeigu šis ir nedalyvautų rinkimuose (kaip jis pats teigia), savo balso tikrai už konservatorius neatiduos. Jų balsai nukeliaus socialdemokratams, „valstiečiams“, demokratams, nepartiniams ar kitiems, bet tikrai nepasieks konservatorių. Konservatoriams lieka vienintelis kelias – bandyti mobilizuoti savo rinkėjus ir viltis, kad už vagystes iš radviliškiečių teistas E. Mončiauskas į savo gretas daug konservatorių simpatikų nepervilios. Ar po šitokio fiasko patyrusio konservatorių valdymo Lietuvoje rinkėjai suteiks šansą šiai partijai, sužinosime jau netrukus, artimiausiuose savivaldos rinkimuose.
Bežemis valstietis