Vakar dviejų didelių verslo asociacijų vadovų suėmimas iškėlė aibes klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis. Todėl labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. „Geležinė logika“! Tik visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą.
Faktai
2019-10-11 valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų. Bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.
Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net atvirų grasinimų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Dėl to jau 2019-10-17 kreipiausi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Man atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje. Verta žinoti, jog Švedija tuo metu priiminėjo panašų sprendimą nuo 2022 m. įvesti naują bankų mokestį, kurio pajamas valstybė planavo naudoti Švedijos gynybos sistemos plėtrai, kartu kviesdama bankus solidarizuotis su visuomene.
2019-11-29 konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo – registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams – jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos.
Matant, kad opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019-12-05 Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.. Taigi, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. 2019-12-06 šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. G. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodami susilaikė (balsavimo rezultatai https://www.lrs.lt/sip/portal.show…).
Ir šiam projektui buvo registruotos M. Majausko pataisos – siūlyta įsigaliojimą vėl nukelti iki metų vidurio. Tai bankai, jei M. Majausko pasiūlymui būtų pritarta, būtų sutaupę 10 milijonų eurų pelno mokesčio.
Priėmus įstatymą istorija nesibaigė: M. Zalatorius ragino Prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų „dėl mindomos Konstitucijos“. Netrukus, 2020-01-14, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir G. Landsbergio parašu. https://www.lrkt.lt/~prasymai/1_2020.htm…Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų. Dabartinė situacija, kada kiekvienas svarbesnio įstatymo priėmimas valdančiai daugumai virsta išbandymu, bus 71 balsuojantis Seimo narys, ar nebus, sudaro galimybę opozicijai gana efektyviai ginti verslo grupių interesus.
Baigdamas pasakysiu, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.
Lentelėje matote, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.
Ramūnas Karbauskis
