Tęsiu nuo 1987 m. liepos mėn. Kaip ir buvau perspėjęs, pasiruoškite blogiausiam. Nuo to ir pradėsiu.
Pradžia
Draugo kolūkio patyrimas, tonos vertingo pašaro, suvežtas šienas, gamyklų tvarkymas, paskutinės pradalgės ir pan. Įdomu, ar patys kolūkiečiai skaitydavo. Pagerbta ŽŪMG darbuotoja R. Širvienė, bibliotekos siūlė „Tarybų Lietuvos gyventojus“. Trichineliozė, nendrinių rupūžių saugojimas. Pagerbti ŽŪMG darbuotojai V. Januševičius ir J. Kazlauskienė. Minaičių nepilnos vidurinės mokyklos mokytoja D. Einorienė piktinosi rūkančiais vairuotojais, breikas (toks šokis) Radviliškyje, Šeduvos šiukšlynai, V. Tomkevičius „Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 47-ųjų metinių proga“ linki rajono darbo žmonėms geros sveikatos, laimės, kūrybos, išradingumo. Draugo kolūkyje įrengtas sveikatingumo kompleksas su baseinu. P. Šidlauskas pateikia atsiminimus apie Antaną Sniečkų (Lietuvos komunistų vadą). Yra S. Bulzgio eilių. Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai, prekybininkai, Rasos šventė (liepos 25 numeryje?) pasiruošimas javapjūtei. B. Žemkauskas (vietos partinių vadas) visą lapą užima opusu „Rajono partinė organizacija persitvarkymo kelyje“. Tuzinas apdovanotų garbės raštais. Pagerbtas MPG darbuotojas A. Širvys. Geležinkelininkų šventė Antaniškiuose. Laukai kvepia duona (nūnai srutomis). Prie komunalinių įmonių kombinato pastatyta prof. A. Toleikio skulptūra „Mergaitė prie šaltinio“, atlieta Ermitažo (Sankt – Peterburgas, Rusija) restauracinėse dirbtuvėse. Nuo savęs pridursiu, bronzos liejimui iš Karelijos parūpino Antanas Adomavičius. Šiandien statula, neva eksmero A. Čepononio dovana, stovi miesto centre, buvusio fontano vietoje. Nekrologas partiniam veikėjui V. Būtėnui. Pagerbtas tuzinas statybininkų. Kombaininkų maitinimas ir pan.
Maitinimas
Kuo skaitytojus maitino organas „Ka“ – matote patys. Kur kas įdomesnė žinutė tik apie „Mergaitę prie šaltinio“.Tūlas K. Fedaravičius pateikia opusą „Komunisto širdis“, fizkultūrininkų šventė prie Arimaičių ežero. Pagerbtas RRĮ darbuotojas J. Navickas. Prisimenu, jog reguliariai neskaitantiems „Rk“ žadėjau paaiškinti pagerbimą ir pateikti pavyzdį. Tai reiškia, kad gerai dirbantys asmenys ar partinukai būdavo aprašomi laikraštyje (straipsnis,žinutė), prie kurių pridėdavo nuotrauką (as).Tai buvo lyg savotiška gairelė, vimpelas, garbės raštas ar pan. Pavyzdys: suvirintojui Vytautui Mikalauskui Mechanizacijos priemonių gamyklos surinkimo cecho vyr. meistras Algirdas Jaraminas teranda tik gerus žodžius, nors Vytautas gamykloje neseniai. Jo rankose suvirinimo pusautomatis-paklusnus įrankis,malonu žiūrėti į dailias suvirinimo siūles, jo darbui niekada negalima pareikšti pretenzijų. Vytautas Mikalauskas produktyviai išnaudoja kiekvieną darbo minute, brangaus laiko negaišina tuščiomis kalbomis, parūkymais, todėl prie jo pavardės kiekvieną mėnesį puikuojasi dideli išdirbio procentai, gražus ir uždarbis. Tai tipinis pagerbimo pavyzdys. Beje, atspindintis realybę. Prisimenu, jog buvo pietų pertrauka. Pastebėjęs vyriškį su fotoaparatu, vaikštantį po cechą, užkalbinau. Šnektelėjome. Prisistatė, kaip fotografas, ieškantis gamybinių kadrų. Nufotografavo ir maniau,jog tuo ir baigėsi. Po kurio laiko a. a. žinutėje minėtas vyr. meistras, klasiokas A. Jaraminas atnešė „Ka“ numerį. Sužinojau, kad esu šaunuolis, o fotografas – „Ka“ korespondentas, rašytojas Jonas Česnulevičius. Deja, taip pat iškeliavęs Anapilin. Tai buvo trečias kartas, kai mano pavardė pasirodė „Ka“ puslapiuose. Jei kas nors būtų pasakęs, jog po kelių metų pats dirbsiu korespondentu, būčiau suabejojęs to žmogaus dvasine sveikata. Tai, kad rusiška ŽŪMG spaudą darbo knygelėje papildė lietuviškas MPG spaudas nieko keisto, kai suvirintojas tampa laikraštininku – jau keistoka. Ir visai nekeista kita pastraipa.
Kita pastraipa
Jei smalsuolius dar kamuoja klausimas, kodėl palikau MPG, galiu trumpai atsakyti. Kaltas MPG privatizavęs lietuviškas buržujus. Kai jam į akis rėžiau, kad tokio elgetiško atlyginimo dar nesu gavęs, jis patarė pasieškoti darbo kitur. Tą pačią dieną išėjęs, tą pačią dieną įsidarbinau „Mūsų krašte“. Bet sugrįžkime prie mūsų avinų. Darbo vietų atestavimas, žiemkenčių sėja, dorojamos ankštinės, pašarai. Įdomesnė informacija – remontuojama E. Tautkaitės sodyba. J. Marcinkevičiaus muziejus, Radviliškio, Pakalniškių, Giedraičių vėjo malūnai, parengtas Burbiškių parko restauracijos planas. 14 pagerbtųjų (dauguma kolektyvinėse nuotraukose),vėl velnio tuzinas pagerbtųjų (masiniu būdu). Pagerbtųjų be skaičiaus, pasiruošimas žiemojimui, reportažas iš Radviliškio duonos kombinato, Aukštelkų girininkijos. Pranešimas (rugsėjo19 d.) apie artėjančius šalčius. Raginama skubiai nusikasti bulves, kitas žemės ūkio kultūras, kviečiamos talkos. Literatūrmenio puslapyje eilės, humoreska, nuotraukos. Pacituosiu V. Budrytę: „Saulutė tekės, nusileis,/Ir pieva paliks ta pati,/Ir laikas vaikus tuoj pakeis-/Vaikystei jie taps svetimi“. Šeši radviliškiečiai apdovanoti medaliais, puslapis ŽŪMG,10 pagerbtųjų, buitininkė O. Pukytė rašo apie rudens madas. Sudaryta rajono moterų taryba (sudėtis faktiškai nepasikeitė).8 radviliškiečiai apdovanoti garbės raštais,7 pagerbtieji. Jus tai pat pagerbsiu pradėdamas naują pastraipą.
Nauja pastraipa
Tai tik simbolinis pavadinimas. Kedenu 1987 m. spalio mėn. laikraščius. Nuotraukos su runkeliais, „Beržui“ RRĮ (Radviliškio raštinės reikmenų įmonė) ketvirtis amžiaus. „Ka“ paminėtos V. Bernotėno gimimo 70-osios metinės, sėklų valymas, artojų premijos, cukriniai runkeliai, moterys žemės ūkyje. Įdomi detalė. Rašoma, kad Radviliškio senuosiuose kultūros namuose Šiaulių Aušros muziejus įrengė savo filialą antrajame aukšte. Nežinojau, nei kada atsidarė, nei kada užvėrė duris. Spėju, nedaug apie tai papasakotų ir dabartiniai, tikrieji pastato šeimininkai šauliai. „Ka“ numeriai sukūdę iki 4puslapių, kaina jau trys kapeikos. Rajono bibliotekos siūlo „Parankinę agronomo knygą“, 13 radviliškiečių apdovanoti garbės raštais. Partinis funkcionierius J. Koldinas rašo apie partijos eilių papildymą ir stiprinimą. Informacija „Visiems, visiems, visiems!“ rašo apie galimą susitikimą su rašytojais V. Misevičiumi, J. Baltušiu, poetu V. Kukulu, komunistas Č. Kantauskas kviečia skatinti gyventojų aktyvumą. Apie šį veikėją turiu savo nuomonę, bet apie mirusiuosius tik gerai arba nieko. Už J. Baltušio kūrybinį vakarą dėkoja nomenklatūrininkas V.Paliūnis. Kairėnų runkeliai, artėjantis gyventojų surašymas, keturi radviliškiečiai apdovanoti garbės raštais ir sandėlyje sudygusi sėkla. Apie Radviliškio Geležinio kelio pradžią rašo M. Gerko – geležinkelio mazgo partinio komiteto sekretorius. Aštuoni radviliškiečiai apdovanoti ordinais ir kitais meduoliais. Apie radviliškiečius Didžiojo spalio revoliucijoje rašo muziejininkas V. Šenauskas. Nieko nepadarysi, užsakymus iš aukščiau reikėjo vykdyti. Lapkričio 7- osios numeris paraudonavęs, o pirmas puslapis papuoštas V. Lenino portretu. G. Dunauskienė rašo apie Eibariškių mikrorajono statybas. Keturi pagerbti statybininkai, tarp jų V. Plepys. Savo opusą „Vakar, šiandien ir rytoj“ „Ka“ patalpino rašytojas V. Petkevičius. Reikia pripažinti – vaikams rašė neprastai. Neprastai būtų ir pertraukėlė.
Pertraukėlė
Vėliavos ir diplomai nugalėtojams, reportažas iš spalinės demonstracijos, žemdirbiai -pirmūnai. Tarybinei milicijai – 70, susitikimas prie apskrito stalo. Pokalbyje apie žmonių abejingumą pasisako A. Adomavičius. Apie milicijos veteranus pasisako milicijos viršininkas A. Gaižauskas. Realus jo požiūris į veteranus išryškėjo prasidėjus Sąjūdžiui ir atgavus nepriklausomybę. Michailas Rybakovas,TSRS aukščiausios tarybos deputatas, lokomotyvų depo mašinistas, skelbia, kad „Mes-tikri savo šalies šeimininkai“. Nei daugiau, nei mažiau, kaip dainoje: „Mano adresas ne namas ar gatvė, mano adresas – Sovietų sąjunga“. Straipsnis apie svieto gamyklą, Polekėlės tarybinį ūkį. Kur jie šiandien? Kad ir nuotraukoje matyti Polekėlės kultūros namai. Nekrologas Lietuvos komunistų vadui P. Griškevičiui. Būsiu cinikas – labai jau menkas ir nereikšmingas praradimas Lietuvai. Rajono knygynai siūlo „Vladimirą Leniną“. Pranešimas apie P. Griškevičiaus laidotuves. Pagerbtos 7 bibliotekininkės. Tarp jų žavi dama,bibliotekos direktorė A. Januševičienė. Ir apskritai bibliotekininkai, kiek pamenu, visada buvo rajono kultūros šviesuliai, net sovietmečiu .Lapkričio 21 d. numeryje 13 masiškai pagerbtųjų. Apie gorbačioviško persitvarkymo patyrimą ir problemas straipsnyje „Gryčia karklyno žvirbliui“ rašo mano kaimynas R. Petrikas. Pagerbtas sviestininkas F. Kavaliauskas. Įvyko tarybų Lietuvos moterų suvažiavimas, radviliškiečių delegacijoje ir partinis funkcionierius V. Paliūnis. Įdomu, ką tai galėtų reikšti? Gruodžio 3 d. numeris pasakoja apie Salvutičiaus miesto, esančio 45 km. nuo Černobylio, statybą. Esą, buvo parinkta švari vieta apgyvendinti Černobylio AE personalui. Šiandien tai miręs miestas. A. Česnulevičienė kviečia ugdyti visų komunistų aktyvumą. Mano nuomone, aktyvumas sumenko nykstant lengvatoms. Lietuvos komunistų vadu paskirtas R. Songaila. Šiaip kaip ir sovietuose, blogas, blogesnis, blogiausias ir M. Gorbavčiovas. Anonsuojamas A. Žebriūno meninis filmas „Mėnulio pilnaties metas“.Jūsų dėmesiui – 2020 m. pasirodė Rūtos Oginskaitės knyga „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“.Verta dėmesio. Kad dar kaip nors išlaikyčiau Jūsų dėmesį, dar viena pastraipa – sąlyginiu pavadinimu „Dėmesys“.
Dėmesys
Gyvulių saugojimas nuo pavojingų ligų, literatūrmenio puslapis su Nidos Gasparaitytės poezija. P. Petrikas rašo apie „Užstalės nuodus“. Skėmių kiaulių ferma, TSKP centro komiteto laiškas, vienas apdovanotas garbės raštu. Prie apvalaus stalo – apie jaunimo auklėjimą tikrais internacionalistais. Pagerbtas eigulys V. Burkauskas ir dar keturi asmenys. Gyvenimo mintyse – apie elektros taupymą. Durpynas su keturiais pagerbtaisiais. Kažkokio A. Šidlausko pamąstymai apie dainų šventę. Didinami statybos sklypai iki dešimties arų. S. Žiaunytė skaitytojams pateikia straipsnį „Tiltai…į niekur“, o E. Liolys rašo apie arklio įtraukimą į Raudonąja knygą. Prieš pabaigą 1987-12-31 d.(ketvirtadienis) Nr.103.V. Tomkevičiaus sveikinimai. 10 pagerbtųjų. Grūdai, gamyba, recidyvisto T. Užgrindžio paieška. Gyvenimo mintyse – priminimas apie fejerverkų pavojų. Trepsutis – apie Gaivos remontą ir informacija, kad kitas „Ka“ numeris pasirodys 1988 -01-05 d. Spėju, kai kolektyvas jau bus pailsėjęs. O man teliko pabaiga.
Pabaiga
Neabejoju, jog dar yra pakankamai žmonių, kurie prisimena 1987 m.Tačiau į pagalbą pasitelkiau J. Baltušio dienoraščius. „Televizoriuje žiūrėjau šventinio parado. Viešpatie, dieve, nejaugi iki šiol Maskvos ir Vilniaus vadovai nepajėgia suprasti, kokie jie juokingi su tais savo laimėjimų demonstravimas?!“ Ir toliau rašo apie tai, kad daugelio rusų miestų gyventojai daug metų nemato ant prekystalių sviesto, mėsos. Toliau pastebi, kad prie M. Gorbačiovo laiškai eina tris kartus ilgiau ir kritikuoja R. Gudaitį, kad šaiposi iš režisieriaus V. Žalakevičiaus, kuris ir taip sunkiai serga. Apžvelgia P. Griškevičiaus straipsnį apie kultūrą, persunktą diktato nuotaikomis. Apžvalgoje rašiau apie vertingų pastatų remontus, J. Baltušis stebisi, kaip ką nors galima suremontuoti visuotinio deficito laikais. Kavos nėra, sosiskų nėra,… tas pats su drabužiais, apavu, baldais – deficitas, kol prie valdžios vairo šeimininkaus Komunistų partija. Partijos veikėjų charakteristiką praleisiu. Ir tuoj pat pliekia Raseinių organus, nesugebėjusius sutvarkyti apleistos Maironio sodybos. Jei kas dar prisimena, 1987 m. įvyko mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo 48 Molotovo – Ribentropo pakto metinių proga. Tai štai, dienoraščiuose J. Baltušis daug plačiau nei „Ka“ aprašo savo viešnagę Radviliškio rajone ir mano, kad jo atsakymų potekstę skaitytojai, dalyvavę susitikimuose, suprato ir guodžiasi: „O ką kito galėjau atsakyti. Kaip mat atsidurčiau tarp rugpjūčio 23 dienos demonstracijos dalyvių, nūnai sugrūstų į kalėjimą, tardomų ir daužomų iki šonkaulių sulaužymo ir priduria, kad gyvenimas, paremtas melu ir prievarta, neilgas. Stipri įžvalga, nors garbus rašytojas netikėjo, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę. Asmeniškai aš, gal ir kvailai, tuo tikėjau visada,tik negalvojau, kad naujieji lietuviški buržujai, dalis jų, bus išskirtiniai parazitai. Pvz., dabar verčiantys susirgusius „Corona“ slėpti ligą ir eiti į darbą. Taškas.
Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS
