Šiemet sukanka dešimt metų, kai buvo pasirašyta Stambulo konvencija, tačiau Lietuva iki šiol nėra jos ratifikavusi. Turbūt nebuvo jokio kito tarptautinio dokumento, kuris keltų tiek aistrų.
Dėl šios konvencijos skiriasi ir politikų nuomonės – vieni pasisako už ją, kaip smurto prieš moteris suvaldymo priemonę, kiti įžvelgia ir gilesnių prasmių.
Konvencija įteisintų naują socialinę lytį
Štai „valstietis“ Ramūnas Karbauskis taip pat pasisako prieš skandalingąją Stambulo konvenciją:
„Apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užtikrinti, kad smurtautojai sulauktų atsakomybės, naikinti moterų diskriminaciją – kilnūs tikslai ir su jais niekas nesiginčija. Tačiau: Konvencija į Lietuvos teisės sistemą neatneša jokių naujų moters nuo smurto apsaugos priemonių.
Stambulo konvencija yra teisėkūrinė konvencija. Tai yra, ji, nurodydama, kad „šalys narės imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių“ skatina ją ratifikavusias valstybes priimti atitinkamus teisės aktus. Kokius? Įvirtinančius moterų ir vyrų lygybę, panaikinančius diskriminaciją, užkertančius kelią fizinių ar juridinių asmenų smurtui, suteikiančius civilinių teisių gynybos priemones, panaikinančius priverstines santuokas, moterų lytinių organų žalojimą, draudžiančius seksualinę prievartą, priekabiavimą, priverstinį nėštumą ir sterilizaciją, nusikaltimų prieš moteris darymą, paremtą „garbe“. Lietuvoje visa tai jau yra įvirtinta arba draudžiama.
Konvencija neišspręs mūsų pagalbos smurtą patyrusioms moterims sistemos problemų.
Taip, jų turime, niekas nesiginčija. Ir psichologinė pagalba tūrėtų būti prieinamesnė, ir krizių centrų, kur jos galėtų rasti prieglobstį, tūrėtų būti daugiau, ir telefoninė „pagalbos moterims linija“ galėtų būti labiau žinoma ir reklamuojama. Konvencija nurodo, kad visa tai valstybės privalo diegti, tą esame jau padarę, bet jokia konvencija šios sistemos nepatobulins. Mes, kaip valstybė, skirdami lėšas to galime pasiekti. Valdantieji tą galėjo padaryti jau su šių metų biudžetu, jei jiems tikrai rūpėtų moterys. Tačiau yra kitaip: skambios kalbos apie Stambulo konvenciją, o ne realios investicijos į moterų saugumą ir gerovę.
Vienintelis dalykas, kuris naujas konvencijoje – tai abejonių kelianti sąvoka „socialinė lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ (angl. k. gender). Toliau vartosiu būtent anglišką sąvoką, nes pastaroji yra autentiškuose konvencijos tekstuose anglų ir prancūzų kalba. Dėl ko atkrenta tariamos vertimo problemos. Juolab, kad būtent šie sutarties tekstai ir būtų naudojami konvencijos aiškinimui, ypač tuomet, kai kiltų dėl to ginčas.
Taigi: Pagal Stambulo konvenciją – „gender“ – „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Būtent taip šioje konvencijoje suprantama lytis. Ar tai įprasta praktika taip apibūdinti žmogaus lytį? Atsakymą geriausiai duoda palyginimas. 13 metų anksčiau nei Stambulo konvencija buvo pasirašoma kita sutartis – Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas. Jame – sąvoka „gender“ reiškia „abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.“
Jaučiate skirtumą? „Gender“ šuolis nuo biologinės realybės – genetiškai apspręstos vyro ir moters lyties, iki „vaidmenų, elgsenos, veiklos ir bruožų“. Teisėje iki Stambulo konvencijos lytis buvo biologinis faktas, ne jausena ar vaidmenys, kas yra subjektyvu ir gali tame pačiame asmenyje net dienos bėgyje kisti.
Jei Stambulo konvencija tik norėtų apginti kitokios, nei įprasta raiškos asmenų teises, problemos nekiltų. Problema ta, kad pagal Konvencijoje pateiktą gender apibrėžimą, kitokia, nei įprasta, žmogaus raiška tampa jo lytį apsprendžiančiu požymiu.
Kaip tai atrodys švietime? Juk Stambulo konvencija apeliuoja į valstybių pareigą užtikrinti švietimą, mokant „nestereotipinių „gender“ vaidmenų“, o taip pat reikalauja panaikinti tradicijas ar papročius, kurie susiję su stereotipiniais vyrų ar moterų vaidmenimis.
Tiesiog priminsiu, kad buvimas tėvu ir motina yra stereotipinis lyties vaidmuo. Ar mes ir kalbėjimą apie tėvystę ir motinystę turėsime panaikinti visuomenėje? Apie tai nekalbėti mokyklose? Neruošti tam savo vaikų? Tuo tarpu situacija, kai berniukas dėvi suknelę, tikriausiai, sutiksite, yra nestereotipinis berniuko vaidmuo. Ar tai reikės skatinti švietimo programomis, kaip siektiną berniuko elgesį?
Būtent sąvokos „gender“ atnešama sumaištis ir neaiškumas yra tai, ką atneša nauja Stambulo konvencija. Bet ar mums to reikia, jei siekiame puoselėti tradicinę šeimą ir didžioji dalis Lietuvos žmonių pasisako už tai, kad šeima yra tik vyro ir moters sąjunga, kurioje auga vaikai – mūsų ateitis?“
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus nuomonė
„Kadangi sulaukiau klausimų (daugiausiai – iš politikų), kodėl esu prieš „Stambulo konvenciją“, atsakysiu. Bet prieš atsakydamas ir pats noriu paklausti konvencijos šalininkų: kurie Lietuvos ir ES teisės aktai neleidžia apginti nuo smurto šeimoje ir diskriminacijos? Jeigu įstatymai netobuli, kur jūsų pasiūlymai, patobulinimai?
Jeigu atidžiai skaitėte „Stambulo konvenciją“ (tikiu, kad skaitėte), smurto prevencija yra tik vienas iš konvencijoje aptariamų aspektų. Išties, smurtas, diskriminacija yra aktualios problemos, tačiau joms spręsti pakanka tiek Lietuvos, tiek ES teisės aktų. Tik reikia juos vykdyti. Dar vienos konvencijos ratifikavimas situacijos iš esmės nepakeis, jei ir toliau šalyje trūks supratimo ir geros valios.
Kitas konvencijoje minimas aspektas, dėl kurio ir kyla diskusijos, yra vadinamoji „gender“ sąvoka, kuri lietuviškai verčiama kaip „socialinė lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ (pataisytame konvencijos variante).
Problema ta, kad „gender“ ideologija lytį laiko ne biologiškai įgimta, o socialiniu dariniu. Tai yra, sutartu, susigalvotu. Todėl nepripažįsta biologinės vyro ir moters prigimties, kurią gina krikščionybė (ne nuostabu, jog gender ideologiją taip karštai palaiko marksistai ir liberalai). Ne paslaptis, kad, remiantis šia teorija, bent JAV priskaičiuojama daugiau kaip trisdešimt lyčių, priklausomai nuo to, kas kuo jaučiasi vieną ar kitą dieną. Patvirtinus konvenciją, visa tai turės būti perkelta ir į Lietuvos įstatymus.
Būtent todėl konvencija ir vadinama „Trojos arkliu“ (ką tai reiškia, – žinome iš istorijos). Ne atsitiktinai Lenkija – krikščioniškiausia Europos valstybė – jau pradeda konvencijos ratifikavimo atšaukimo procedūrą, nes buvusi liberali vyriausybė pakankamai prisižaidė.
Jeigu su Stambulo konvencija įvesime ir naują lyties supratimą, neišvengsime sumaišties, kuri kyla dažnoje užsienio šalyje, kai biologiniai vyrai, save laikantys moterimis, pavyzdžiui, reikalauja teisės varžytis moterų sporto rungtyse (kad moterys nepajėgia varžytis su fiziškai pajėgesniais biologiniais vyrais, jau nebe diskriminacija?) ar veržiasi į mergaičių dušus (apie tai, kaip jos dėl to jaučiasi, jau nesvarbu?) ir t.t.
Kartu tai yra ir savotiškas testas, į kurį turėtų atsakyti kiekvienas pritariantis konvencijai: jeigu manai, kad lytis nėra įgimta, ar tikrai supranti, ko moko katalikų Bažnyčia ir ar tebesi katalikas?
Taigi, siūlyčiau į Stambulo konvenciją pažvelgti atidžiau, nepasikliaujant tik vienos pusės argumentais ir metamais nepagrįstais kaltinimais konvencijos kritikams“,- savo nuomonę apie Stambulo konvenciją išsakė Gediminas Lipnevičius – nepartinis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys.
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija taip pat pasisakė prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir pateikė peticiją, kuria Prezidento prašo atšaukti dekretą, kuriuo Stambulo konvencija buvo pateikta Seimui ratifikuoti, taip pat prašo Seimo neratifikuoti Stambulo konvencijos.
„Radviliškio krašto“ informacija
Tarybos narys G. Lipnevičius taip pat palaiko krikščioniškąsias vertybes
Pasak R. Karbauskio, būtent sąvokos ,,gender” atnešama sumaištis ir neaiškumas yra tai, ką atneša nauja Stambulo konvencija 
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas kviečia gerbti prigimtines žmogaus teises 
