Automobilio pirkimas yra savotiška šventė, bet ji gali ir apkarsti, jei nesilaikoma tam tikros tvarkos. Mūsų areštuotų automobilių aikštelėse saugomi automobiliai, už kuriuos pinigai sumokėti, bet pirkėjas juo negali naudotis. Taip yra todėl, kad pirkėjas neretai net nežino iš kokio asmens tą automobilį pirko. Pasirašomi dokumentai, neva automobilis pirktas tiesiogiai iš „belgo“, „vokiečio“, o realus asmuo, kuris pasiėmė pinigus, perdavė automobilį ir tikino, kad viskas yra gerai, vėlesnio tyrimo metu įvardijamas kaip „nepažįstamas vyriškis”. Tokia praktika formuojasi tada, kai perkamas automobilis turi komplikuotą istoriją ir jam yra paskelbta paieška kitoje valstybėje. Yra eilė faktorių, kodėl naujasis savininkas negali prisiregistruoti įgyto automobilio savo vardu ir tapti teisėtu jo savininku. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad automobilis buvo vogtas užsienyje ir nėra nutraukta jo paieška. Taigi teisėtu savininku einamuoju laiku vis dar būna asmuo, kuris gyvena užsienyje. Antroji dažna priežastis yra atvejai, kai automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, išregistruotas, gauta draudimo išmoka ir jis yra nurašytas, kaip nebetinkantis dalyvavimui eisme. Prie šių dviejų, pagrindinių atvejų verta prisiminti ir įvairius sukčiavimo faktus, kuomet sukčiaus identifikavimas tampa itin komplikuotu, nes „pardavėjo“ asmenybė lieka neįvardinta, nežinoma. Tyrimas tokiais atvejais yra ilgalaikis, būtini oficialūs ir patvirtinti dokumentai iš užsienio valstybių, procedūros lydimos tarptautinių paklausimų, o baigtis ne visada džiuginanti.
Siekiant išvengti tokių atvejų, automobilio pirkimas turi būti skaidrus, jo registracija tikrinama „Regitroje“, pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma su Lietuvos Respublikos piliečiu arba įmone, o pinigai sumokami tik tada, kai specialistai užtikrina transporto priemonės legalumą ir tiksliai žinoma, jog jokių registracijos problemų įgyjant ir valdant turtą nekils.