Klausos pablogėjimą žmogus dažniausiai pajunta tuomet, kai tampa sunkiau susikalbėti su pašnekovu esant papildomam triukšmui. Tuomet reikia dažniau perklausti ir labai įdėmiai klausytis kalbančiojo, kad tinkamai palaikyti pokalbį, bei teisingai atsakyti į užduodamus klausimus. Taip pat klausos pablogėjimą galima įtarti, kuomet reikia papildomai didinti televizoriaus garsą.
Lėtinis klausos pablogėjimas siejamas su vyresniame amžiuje silpnėjančia galvos nervų kraujotaka dėl aterosklerotinių pokyčių kraujagyslėse. Lietuvoje dažniausiai dėl klausos sutrikimų pas ausų-nosies-gerklės gydytojus ar klausos specialistus kreipiasi nuo 75 metų. Vidutiniškai praeina 1-2 metai, kuomet žmogus pajunta, kad susilpnėjusi klausa trukdo pilnavertiškam bendravimui. Neieškodamas sprendimo būdų, pats save izoliuoja, stengdamasis bendrauti tik namiškių tarpe. Su tokiu žmogumi, tampa sunkiau bendrauti, nes pašnekovas yra priverstas kalbėti pakėlęs balsą. Darbas triukšme yra vienas iš pagrindinių veiksnių įtakojusių ankstyvesnį klausos blogėjimą, kuris pasireiškia jau 55-60 metų amžiuje.
Kitos galimos klausos sutrikimų priežastys yra susiję su prasirgtomis infekcinėmis ligomis, ausų uždegimais. Konservatyvių gydymo priemonių klausai pagerinti ar stabilizuoti nėra daug ir jos nėra labai veiksmingos.
Blogėjant klausai svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad įvertintų klausos bendrą situaciją. Klausos aparatai yra rekomenduojami pradėti nešioti, kai gerosios ausies klausa yra 41db ir daugiau. Vaikams, o taip pat aktyviems, dirbantiems ir daug bendraujantiems su žmonėmis rekomenduojama pradėti nešioti klausos aparatus nuo 31db. Sutrikus klausai bene svarbiausias dalykas yra išsaugoti smegenų gebėjimą atpažinti žmogaus šnekamąją kalbą, suprasti sakomus žodžius bei palaikyti pokalbį. Dažnas kreipdamasis pas specialistus teigia, kad girdi garsus, tačiau neišskiria žodžių. Būtent klausos aparato pagalba yra kompensuojama tai, ko trūksta, t.y. pagarsinami atitinkami dažniai, siekiant pagerinti kalbos suvokimą.
Modernūs klausos aparatai skirstomi pagal nešiojimo tipą į užausinius ir įausinius, pagal garso apdorojimą į analoginius ir skaitmeninius. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra pritaikomi pagal klausos audiogramą, tad garso nustatoma, tiek kiek reikia, kad žmogus galėtų gerai girdėti ir susikalbėti.
Tomas Rastenis, UAB „Gera klausa“
klausos protezavimo specialistas
