Netoli Šeduvos, Raudondvario kaime, įsikūrusio aerodromo likimas tikriausiai bus sprendžiamas artimiausiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje. Norėdamas atsikratyti „nereikalingu“ turtu, Kūno kultūros ir sporto departamentas išsiuntė paklausimus 17 savivaldybių, įskaitant ir Radviliškio, dėl jų teritorijose veikiančių civilių aerodromų ir su jais susijusio valstybei priklausančio turto perėmimo. Orlaiviai, pastatai bei kitas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, Departamento nuomone, turi „susirasti“ kitą šeimininką. Arba bus perduotas VĮ „Turto banko“ aukciono plaktukui.
Beveik visais atvejais buvusį DOSAAF turtą po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje valdė privačios asociacijos, susijusios su civiline sportine aviacija. Nors aviacinio sporto entuziastai meta priekaištus pačiai valstybei, kad jie buvo palikti vieni patys rūpintis strateginių objektų turtu, tačiau panaudos būdu valdydami, tai yra už jį nemokėdami nei cento dešimtmečiais, organizuodavo mokamus skrydžius, šuolius parašiutu ir kitas pramogas. Ne paslaptis, kad tuo užsiiminėjo Šeduvos aerodromą ir jo turtą daugiau kaip du dešimtmečius valdantys „Šiaulių aeroklubas“ ir „Šiaulių parašiutininkų klubas“. Šių abiejų klubų vienas narių – TS – LKD partijos narys V. Jakavičius, kuris taip pat yra ir Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. Atsitiktinumas ar ne, bet nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. „Šiaulių aeroklubas“ asociacija buvo perregistruota iš Šiaulių, Voveriškių 39-5, į Radvilų g. 17, Radviliškyje. Ten, kur ir dirba V. Jakavičius.
Retas rajone nežino, kad V. Jakavičius – entuziastingas aviacinio sporto mėgėjas, todėl nenuostabu, kad iškilus pavojui jo „hobiui“, valdininkas darys viską, kad Šeduvos aerodromas išliktų „savų“ rankose. Tam reikalingas teigiamas Tarybos sprendimas dėl Departamento turto perėmimo savivaldybės žinion. Remiantis Departamento atsiųstu raštu, Tarybos nariai įtikinėjami būtinumu perimti šį turtą ir perduoti valdyti V. Jakavičiaus vadovaujamai biudžetinei įstaigai. O pastaroji vėl perduotų tą turtą valdyti toms pačioms asociacijoms. Be jokios konkurencijos, tiesiog saviems. Motyvuojama, kad kitu atveju išnyks aviacinis sportas rajone ar net apskrityje, nebebus patenkinamas oro turizmo poreikis, sumažinta galimybė prisidėti organizuojant rajono gyventojų poilsį. Kad dar rimčiau atrodytų, nurodomas net teisinis pagrindas, kad savivaldybės pareiga – užtikrinti kūno kultūros ir sporto plėtojimą.
Kad perduodamas Departamento menkavertis turtas atrodytų labiau pageidautinas, įtikinėdamas kitus Tarybos narius, vicemeras K. Augulis nevengia faktų iškraipymo. Nors Šeduvos aerodromo daugiau kaip 50 hektarų sklypas net įeina į perduodamo turto sąrašą, politikai gąsdinami, jog vietos ūkininkui perėmimus aerodromą, jis bus suartas! O kad tas ūkininkas galėtų panaudoti aerodromą ne tik savo reikmėms, t.y. purkšti laukus, bet ir taip pat vystyti oro aviaciją, nepagalvojama. Be to, yra įdėti saugikliai, kad bet kuris perėmėjas privalo išsaugoti strateginio objekto veiklą atitinkančią infrastruktūrą. Apie galimas investicijas iš užsienio net negalvojama. Juk įmanomas ir Joniškio rajone esančio Meškuičių privatizuoto aerodromo variantas. Jį privatizavęs vokietis F. Strube leidžia aerodromu naudotis aviacijos institutui, savanorių aviatoriams ir kitiems privatiems asmenims. Suprantama, kad tik susimokėjus.
Prisimenant V. Jakavičiaus buto pardavimo istoriją, kai savivaldybė 2008 m. nupirko iš jo butą Šeduvoje keturis kartus brangiau negu tuo metu buvusi rinkos kaina, kyla pagrįstų abejonių visa dabartine šio aerodromo perėmimo „akcija“. Ar nesistengiama pasinaudoti aviacinio sporto entuziastais, kad perimtų apleistą ir jau menkavertį turtą, ypač pastatus, kuriems jau dabar būtinas remontas!? Prie sprendimo projekto pridėtuose turto apžiūros aktuose nurodoma, kad kai kurie pastatai turi plika akimi pastebimus trūkumų: kiauri pastatų stogai, sienų plytos suaižėjusios ir aptrupėjusios, keliolika sklandytuvų ir lėktuvas yra nenaudojami, nes ne tik neatitinka ES direktyvų, bet ir nėra galimybės Lietuvoje jų suremontuoti bei pritaikyti pagal ES reikalavimus.
Kam Radviliškio rajono savivaldybei galėtų būti reikalingas aerodromo turtas, jei jau pagal 2013 m. Civilinės aviacijos administracijos užsakymą atliktą 22 civilių aerodromų galimybių studiją Šeduvos aerodromas nepateko į perspektyviausių Lietuvos civilių aerodromų sąrašą? Studijos duomenimis, jame nėra perspektyvos nei oro turizmui ar oro taksi paslaugoms teikti, nei aviacinio sporto veiklai ar mokymams, nebekalbant apie gamybą ar remontą. Reikia pripažinti, kad kelios šių veiklų vis tik yra vykdomos. Paskutinis nemažas renginys buvo dalis sporto rungčių, vykdomų šiame aerodrome 2012 m., TAFISA žaidynių Šiauliuose metu. Tačiau renginys vyko tik didelio atskirų individų entuziazmo dėka. Pajutę grėsmę, kad jų valdomas turtas gali „išslysti“ iš rankų, jie ieško būdų, kaip tą turtą ir toliau valdyti mažiausiomis sąnaudomis, tenkinant savo asmeninį hobį. Tam idealiausiai tinka „savų“ ir tik siaurais interesais besivadovaujančiųjų partiečių valdoma savivaldybė, kuri vėliau taipogi galėtų finansiškai prisidėti.
Jau 2014 m. pradžioje Radviliškio rajono savivaldybės administracija raštiškai informavo LR Susisiekimo ministeriją, kad perspektyviai vertina galimybę perimti Šeduvos aerodromo nekilnojamą turtą ir, įsteigus viešąją įstaigą, dalyvauti konkursuose dėl ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo. Neatsitiktinumas, kad ir 2017 m. sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta galimybė ateityje perimto turto priežiūrai skirti ir Radviliškio savivaldybės biudžeto lėšas. Ar iš kasmet „sutaupomų“ socialinei paramai skirtų milijonų eurų, galėtų atsakyti tik patys valdantieji, kuriems priklauso ir V. Jakavičius. Paties V. Jakavičiaus suinteresuotumas perimti Departamento turtą daugiau nei akivaizdus. Galimas net LR Viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatų pažeidimas. Nors tai nebūtų pirmas kartas, kad Radviliškį valdančių partijų nariai taip pasielgtų.
Ar jis seka savo partijos skyriaus vadovo A. Čepononio pavyzdžiu, kuris dabar kaltinamas, kad pasinaudodamas savo padėtimi siekęs kitiems partijos nariams naudos, ar savivaldybei priklausančioje įmonėje „Radviliškio šiluma“ dirbančios jo bendrapartietės S. Dišlės, kuri darbo metu užsiima privačia veikla, ar socialdemokrato K. Augulio, kuris galimai neteisėtai pasivažinėjo tarnybiniu transportu atostogų metu, galėtų atsakyti tik jis pats. VTEK Prevencijos skyriaus patarėjo A. Paliušio nuomone, biudžetinės įstaigos vadovas ar bet kuris kitas asmuo, gaunantis atlyginimą iš biudžeto, neturėtų dalyvauti sprendimo priėmime, jei tai susiję jo asmeniniais interesais. Netgi interesų deklaracijoje, pateiktoje prieš 2015 m. savivaldos rinkimus, V. Jakavičius nurodė tiesiogines sąsajas su minėtais klubais jau nuo 2010 m. Jis nesibodėdamas asmeniškai dalyvavo kaip komisijos narys apžiūrint šių klubų valdomą Šeduvos aerodromų turtą, Tarybos komitetų posėdžiuose stengėsi įtikinti Tarybos narius to turto perėmimo būtinybe ir nauda rajono gyventojams. Kadangi jis gyvena Radviliškio rajone, akivaizdu, kad kaip rajono gyventojas pajus tiesiogiai gaivaus vėjo gūsį skrisdamas lėktuvu „Wilga – 35A“ ar sklandydamas vienu iš sklandytuvų L – 13 „Blatnik“. Bet ar nuo to bus geriau visiems kitiems „nesaviems“ rajono gyventojams, klausimas retorinis.
Marius Aleksiūnas