Jūs visi girdėjote dejones? “Nėra kam dirbti!” – plinta visoje Lietuvoje, nuo Klaipėdos iki Marijampolės, jau nekalbant apie Vilnių, Kauną. Dejuoja statybų verslas, restoranų savininkai, tik IT specialistų dejonės tylesnės. O žiniasklaidos priemonės manau su darbuotojų trūkumu susidoros „mat daug raštingų“, ir duos dievas išsilaikys iki to laiko, kai dirbtinis intelektas rašys straipsnius mums aktualiomis temomis. Liko neilgai…
Bet juk kiek potencialių įvairiausių specialybių darbuotojų stovi ten…tarp Baltarusijos, Lietuvos sienos už „koncertinos“…
Pernai lapkritį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2021-iesiems nustatė kvotas, kurios leis įdarbinti daugiau nei 32 tūkst. užsieniečių. Tačiau verslininkai sako, kad tiek įvežtinės darbo jėgos neužteks, nes Lietuvoje nėra kam dirbti, nepaisant to, kad nedarbas siekia 16,1 proc.
Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/kvalifikuotos-darbo-jegos-uzsienio-reikes-vis-daugiau-1007847
Pagrindinis darbo migrantų srautas pastaruoju metu atkeliauja iš Ukrainos, Moldovos ir kai kurių Azijos šalių (bet tų visa mažai). Atsiradus beviziam rėžimui su Europos šalimis, Ukrainos ir Moldovos piliečiams mūsų šalis tapo nebe tokia patraukli. Gerai dar „batka“ Lukošenka prisidėjo prie represijų. Jeigu butų patraukęs „į Vakarus“ integruotis, tai ir tų pačių baltarusių butų likę nedaug.
Taip, taip mums labai reikalingi darbo migrantai. Mes to norime, bet tuo pačiu ir bijome (na jūs visi suprantate kokių migrantų ir iš kokių šalių). Jaučiame grėsmę kažkokiame genetiniame lygmenyje. Bijome, kad jie čia gali pasilikti, kad nesimokys mūsų kalbos, nenorės priimti mūsų papročių.
Bijome, kad jie ne integruosis, kad nepriims mūsų kultūros, kad tai kitos religijos ir kultūros žmonės. Kad jie taip ir liks ištikimi savo kultūrai, religijai ir tradicijoms. Juk mes neketiname jų krikštyti per prievartą. Ar ne?
O, gal jau pats laikas pradėti domėtis jų kultūra, tradicijomis ir religija. Manau mūsų laukia gana rimta demografinė transformacija. Remiantis kai kuriomis prognozėmis, žmonės atstovaujantys musulmonišką kultūrą „nepriklausomai, kaip griežtai jie laikosi religinių tradicijų ir kanonų“, kai kuriose Europos šalyse 2040-2050 metais taps šių šalių gyventojų dauguma. Taip, kad dar neaišku, kam reikės prisitaikyti ir kam integruotis.
Tai nei gerai, nei blogai – tokie demografiniai procesai. Tai gali sukelti dramatiškų pokyčių tų šalių socialiniame ir politiniame gyvenime, kuriuos sunku numatyti visose detalėse.
Klausimas ar verta skubėti, įsileisti žmones, kurie negali – būkime atviri – niekada netaps tipiškais europiečiais.
Jei įsiklausytume į kai kurių darbdavių dejones, norint mūsų šaliai „eiti į ateitį“ reikia nedelsiant „tiek ir tiek darbuotojų“ yra siūlymų lengvinti darbo vizų išdavimą, organizuoti „pigius užsakomuosius reisus“ , suteikti laikiną būstą, medicininę priežiūrą ir pan., nes kitaip – „kirdyk“.
Beje žodis „kirdyk“ kilęs iš kirgizų karo šauksmo „kirdik“ reiškiančio „įėjome“, „užėmėm“.
Kita vertus, vadiname save Europiečiais ir gyvename Europos Sąjungoje „besienėje“ erdvėje, kur žmogaus gyvybė ir žmogaus teisės – didžiausia vertybė. Ar mes galime būti tokie ne epatiški ir žiaurūs tiems „kitokiems“, kurie stovi už „koncertinos“, kažkur ten tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Kalbama, kad ten pragaras. Vyrauja kažkokios tik jiems suprantamos kastos, prekyba žmonėmis, prievarta ir t. t… O, siaube!…
Įdomu, kaip elgtumėmės mes Lietuvaičiai – Europiečiai… jei mus sugrūstų į palapines žiemą su moterimis ir vaikais… Rodos tuos, „kitokius“ turėtumėm suprasti kaip niekas kitas. Mūsų tauta taip pat išgyveno karus, marus, trėmimus, emigraciją…
Ar mes taip ir toliau kovosime su „kitokiais“ kaip toje pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, ar sugebėsime nusimesti nuo savo pečių „dalgius“?
Na o pabaigai trumpa tarpkultūriškumo pamokėlė:
Tarpkultūriškumas reiškia mainų ir lygaus bendravimo ryšius tarp kultūrinių grupių, kurios, be kitų, skiriasi atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip etninė priklausomybė, religija, kalba ar tautybė.
Iš esmės terminas nepripažįsta vienos kultūros pranašumo prieš kitą, nepaisant daugumos ir mažumos santykio (būdinga brandžiai visuomenei).
Komunikaciniai bendravimo santykiai tarp kultūrų turi remtis tarpusavio sąveikos santykiais, kai į kitą kultūrą žvelgiama kaip į lygiavertį partnerį.
O gal tai jau nebeveikia? Šių dienų aktualijų fone.
Bloga naujiena yra ta, kad artimiausiu metu migrantų srautai nemažės…
Na, žodžiu – visiškas kirdyk!
Viktoras Žiema
