Radviliškiečiai (ir ne tik) skundžiasi, kad daugiabučių viršutinius aukštus okupavo balandžiai. Jie dergia ant balkonų ar buto langų, kelia triukšmą ir dar netgi pavasariais susisuka lizdus. Su šiais paukščiais kovoja kas kaip moka. Būna, kad mažiau rūpestingi butų šeimininkai ar nuomininkai į juos apskritai nekreipia dėmesio, o balandžiai už tai dosniai atsilygina jų kaimynams… Paklausėme Radviliškio rajono savivaldybės bei UAB „Mano būstas Radviliškis“ atstovų, ką jie patartų gyventojams ir kuo galėtų pagelbėti, baidant suįžūlėjusius paukščius.
Dėl balandžių savivaldybei niekas nesiskundė?
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Lina Stirbienė informavo, kad savivaldybė skundų iš daugiabučių namų gyventojų dėl balandžių daromos žalos nėra gavusi, tačiau nuolat skundžiamasi dėl varninių šeimos paukščių. Jie daro žalą viešosiose erdvėse. Varnos ir kiti šios šeimos paukščiai yra baidomos, o ne perėjimo metu – ardomi jų lizdai. Pasak atsakymą pateikusios L. Stirbienės, daugiabučiai namai yra privatus turtas, o su juo susijusias problemas turi spręsti turto savininkai. Esą būtent jie turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų taikyti įvairias balandžių atbaidymo priemones.
Daugiabučių namų administratorius pagelbėtų, jei būtų prašoma
Kaip bebūtų keista, tačiau UAB „Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis apie Aplinkos apsaugos agentūrą nieko neužsiminė. Jo atsakymą „Radviliškio kraštui“ cituojame: „Puikiai suprantame išsakytą gyventojų susirūpinimą dėl balandžių keliamų problemų balkonuose ir aplink namą. Vis dėlto norime paaiškinti, kad namo administratorius negali savavališkai imtis priemonių be gyventojų daugumos sutikimo – tai nustatyta galiojančiais teisės aktais. Kadangi priemonės, skirtos apsaugai nuo balandžių (pvz., specialūs tinklai ar spygliai), montuojamos ant bendro naudojimo objektų, jų įrengimas reikalauja gyventojų daugumos pritarimo. Tokį sprendimą galima priimti, organizuojant balsavimą – tai gali būti padaryta susirinkimo metu arba raštu apklausiant visus gyventojus. Jei gyventojų dauguma pritaria tokiam sprendimui, mes nedelsiant imsimės veiksmų: parengsime reikiamą projektą, surasime rangovus ir užtikrinsime, kad darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai. Be to, svarbu, kad gyventojai ir patys nelesintų balandžių, o pastebėję tai darančius kaimynus, praneštų apie tai savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“.
Aplinkos apsaugos agentūra: leidimo reikia, tačiau ar tikrai balandžiams baidyti?
Gautame iš Aplinkos apsaugos agentūros atstovo ryšiams su visuomene Vaidoto Norkaus atsakyme pažymima, kad Saugomų rūšių įstatymo 15 straipsnyje (Laukinių paukščių rūšių apsauga) nurodyta, kokia su laukiniais paukščiais susijusi veikla yra draudžiama. Tarp išvardintųjų: draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas paminėjo ir šio straipsnio išimtis, kada galima prašyti leidimo dėl veiksmų su laukiniais paukščiais, tačiau verta pažymėti tai, kad V. Norkus vadovavosi Saugomų rūšių įstatymu, kuris nustato su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų saugomų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsauga susijusius klausimus. Pasidomėjus plačiau, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše jokios karvelinių paukščių būriui priskiriamos rūšys nėra saugotinos, o taip pat ir miesto balandžiai. Žinoma, norint kokius nors veiksmus atlikti su saugomomis rūšimis, į Aplinkos apsaugos agentūrą kreiptis privaloma ir prašymą reikia pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu aaa@gamta.lt.
Rita Grigalienė
asociatyvi nuotrauka
