Problemos Lietuvoje, kaip žinia, neaplenkia ir Radviliškio rajono. Šiuo metu kalbu apie vieną iš aktualiausių problemų – sveikatos priežiūrą, gydymą, jo prieinamumą.
Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre trūksta šeimos gydytojų, žmonėms sudėtinga laiku patekti pas juos, talonų reikia laukti eilėje nuo ankstyvo ryto. Ir tokia situacija tęsiasi metų metus…
Atrodo, rajono valdžia jau prieš kelerius metus ėmėsi priemonių spręsti šią problemą. Radviliškio rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Kompensacijos skyrimo ir išmokėjimo šeimos gydytojui, atvykusiam dirbti į Radviliškio rajono savivaldybės viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tvarkos aprašą, kur numatytos įvairios skatinimo priemonės pritraukti šeimos gydytojus dirbti mūsų rajone. Tai būsto pirkimo, paskolos jam, remonto, nuomos, lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensavimas ir kt. Pasirodo, įsikūrimo išlaidų kompensavimo mechanizmas nelabai veikia. Kyla klausimas, kodėl? Kokių priemonių imamasi, kad jis veiktų? Kas buvo atlikta, stengiantis pasiekti rezultatų? Taigi, mieli gyventojai, valdžios atstovai, medicinos darbuotojai, diskusija šiais klausimais yra būtina. Gal pagal dabar galiojančią tvarką šeimos gydytojui siūloma suma 15 000 Eur, įsidarbinus kaimo, ir 7 500 Eur – miesto viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, yra tiesiog per menka piniginė paskata? Gal paprasčiausiai trūksta viešinimo? Ar pakanka darbo skelbimo įstaigos tinklalapyje? Manau, kad ne. Būsimas šeimos gydytojas neieškos darbo, vartydamas kiekvienos medicinos įstaigos tinklalapius. Juk tai mums reikia, kad jie pas mus atvyktų dirbti ir gydytų žmones. Kodėl nesudarius darbo grupės iš gydymo įstaigos vadovų ir savivaldybės atstovų, galinčių pristatyti galimybes dirbti Radviliškyje, darbo sąlygas ir kitus aktualius dalykus. Jie galėtų imtis konkrečių veiksmų, apie tai informuoti visuomenę, būtų atsakingi už nuveiktus darbus. Gal reiktų vykti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus universitetą pristatyti tai, ką siūlome, studentams, būsimiems šeimos gydytojams. Gal mėginti pritraukti mūsų kraštiečius, studijuojančius mediciną? Gal kuris nors iš jų susidomės galimybe grįžti į gimtąjį miestą ir būtent čia dirbti, kurti šeimą bei tolimesnį gyvenimą. Ar nereikėtų pagalvoti apie didesnes skatinimo priemones, ar jau esamas papildyti kitomis?
Žinoma, sunku konkuruoti su didžiųjų miestų gydymo įstaigomis, galimai siūlančiomis didesnius atlyginimus, karjeros bei tobulėjimo galimybes. Kaip žinia, daugumos medicinos studentų planuose, baigus studijas, yra darbas užsienyje. Tai bendra Lietuvos problema. Kol nebus sveikatos sistemos, orientuotos į pacientus, į kokybiškų paslaugų teikimą jiems, kol LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, neįsigilinę į gydytojų keliamas problemas, ir toliau vykdys tokią sveikatos politiką, tol situacija išliks sudėtinga ir pas mus.