Liepos 13 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose lankėsi Šeimos klinikos „Kristivita“ vadovė, šeimos gydytoja Kristina Vyšniauskienė. Viešnia bendruomenės nariams papasakojo apie širdies kraujagyslių ligas bei patarė, kaip jų išvengti. Popietę vedė Tarybos narys, bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų – pakankamai didelis
„Mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų yra pakankamai didelis – kasmet nuo jų pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių, Lietuvoje šios ligos yra 54 proc. visų mirčių priežastimi. Realiai didžioji dalis pacientų turi šią ligą. Širdis – vienas stipriausių žmogaus organų, kuris visą organizmą aprūpina krauju. Klaidingai manoma, kad širdis yra kairėje pusėje, iš tikrųjų kairėje pusėje yra tik širdies viršūnė. Širdis plaka nuo 60 iki 70 kartų per minutę, po streso padidėja susitraukimo dažnis. Širdis yra neporinis, tuščiaviduris organas, jo struktūrose gali būti pakitimų. Kairioji širdies pusė yra labiausiai dirbanti. Dažnai žmonės skundžiasi skausmais širdies plote, kurie gali plisti į koją, ranką, kaklą, skrandį. Sergant širdies kraujagyslių ligomis, žmonės gali jausti neritmingą širdies plakimą, padidėja prakaitavimas, pakinta odos spalva. Jeigu skausmas širdies plote užtrunka, jį lydi dusulys, prakaitavimas, silpnumas, o tai gali būti miokardo infarkto priežastimi. Tačiau krūtinę gali skaudėti dėl plaučių ligų, stuburo išvaržos, negalavimas gali būti ir nervinės kilmės. Net skrandžio skausmai gali imituoti krūtinės skausmą, nes širdis ir skrandis yra šalia kito“,- pasakojo gydytoja.
Pasak K. Vyšniauskienės, širdies kraujagyslių ligas sukelia daug įvairių priežasčių: žalingi įpročiai, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nepilnavertė ir nesveika mityba, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Profilaktiškai širdies tyrimus rekomenduojama pasidaryti visiems, perkopusiems per 40 metų.
„Yra širdies kraujagyslių programa, į kurią patenka moterys nuo 50 iki 60 metų, vyrai – nuo 40 iki 55 metų. Tokio amžiaus moterys ir vyrai kad ir neturi skundų dėl širdies, tačiau pakitimų jau turi. Norint užbėgti įvykiams už akių, buvo sukurta programa, kurios tikslas – išsiaiškinti rizikos veiksnius. Norint patekti į šią programą, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir nuspręs, ar reikia papildomos kardiologo konsultacijos. Norint išvengti širdies kraujagyslių ligų, reikia subalansuoti mitybą, kasdien fiziškai aktyviai leisti laisvalaikį, vengti streso, išlaikyti normalų svorį. Taip pat reikia gydyti kraujo spaudimo ligas, taikyti prevencines priemones. Vakcinakcija nuo gripo sumažina širdies ligų paūmėjimą, esantiems rizikos grupėje žmonėms valstybė kompensuoja gripo vakciną. Cholesterolio kiekį kraujyje mažina statinai – jie kepenyse sumažina cholesterolio sintezę, kepenys ima mažiau jo gaminti. Žmonėms, naudojantiems statinus, mažesnė rizika susirgti infarktu ar insultu“,- sakė viešnia.
Širdies ligos ir virusas Covid – 19
Šeimos gydytoja K. Vyšniauskienė popietės metu palietė ir šiuo metu itin aktualią Covid – 19 viruso temą: „Virusas Covid – 19 sukelia dusulį, karščiavimą. Svarbus rizikos veiksnys yra ir širdies ligos. Žmonių, sergančių širdies kraujagyslių ligomis, mirštamumas nuo Covid – 19 viruso yra žymiai didesnis. Širdies ritmo sutrikimai sukelia ir kitų ligų komplikacijas. Reikia pažymėti, kad širdies kraujagyslių ligos nėra tik infarktai, tai yra ir hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai“.
Popietės dalyvių klausimai
„Kavos popietės“ dalyviai šeimos gydytojai K. Vyšniauskienei uždavė nemažai klausimų, susijusių su širdies ligomis bei jų gydymo profilaktika.
Kada dedami stentai, kiek laiko veikia, ar jiems turi įtakos fizinis krūvis.
„Stentai rekomenduojami, kai nustatomi kraujagyslių spindžio susiaurėjimai. Stentas išplečia kraujagyslę, atkuria kraujo praeinamumą. Įstačius stentą, 2-5 metus jis neturėtų užsikišti, tačiau pasitaiko, kad stentus reikia keisti ir po metų ar dvejų. Po stentavimo procedūros skiriami vaistai, kad stentas neužsikištų. Sergant širdies kraujagyslių ligomis, reikia saugotis saulės, nes pakyla spaudimas, prakaituojama, padidėja kraujo klampumas“,- į klausimą atsakė gydytoja.
Ar ryte išgėrus stiklinę šilto vandens su obuoliu actu tirpsta riebalai?
Pasak K. Vyšniauskienės, yra visokių mitų, kad obuolių actas tirpdo riebalus, tačiau tai kliniškai neįrodyta. Ilgą laiką geriant obuolių actą, gali išsivystyti gastritas ar skrandžio opa.
Kada dažniausiai sutrinka širdies ritmas ir kaip jį atstatyti?
„Širdies ritmo sutrikimai gali būti ūminiai ir lėtiniai. Kad atsistatytų širdies ritmas, kartais užtenka giliau pakvėpuoti. Širdies ritmo sutrikimo priežastimi gali būti sutrikusi skydliaukės veikla, kalio trūkumas ar stresas. Širdies ritmas dažniausiai sutrinka naktį ir neaišku kodėl, nes žmogus būna ramybės būsenoje. Sutrikus širdies ritmui, žmogus skundžiasi, kad burnoje yra lyg ir kąsnis, kurio negali nuryti. Jeigu nuo širdies ritmo sutrikimo pradžios nepraėjo 48 valandos, jį galima atstatyti medikamentinėmis priemonėmis. Jeigu to padaryti nepavyksta, ligoniui taikomas elektros šokas. Sutrikus širdies ritmui namuose, pirmiausia reikėtų nusiraminti, sučiulpti tabletę raminamųjų. Širdies ritmo atstatymui įtakos turi ir nervų sistema – jeigu žmogus tiki, kad ritmas atsistatys, jis greičiau ir atsistato. Reikia vartoti vaistus, kurie skystina kraują, neleidžia susidaryti trombams. Kokius vaistus vartoti esant ritmo sutrikimui ir kaip juos dozuoti, patars šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas“,- paaiškino gydytoja.
Ką daryti, kai nukrenta kraujospūdis?
Pasak medikės, kraujospūdį reikia gydyti nuolat – tuo pačiu metu būtina gerti tą pačią vaistų dozę, nežiūrint į tai, ar kraujospūdis didelis, ar mažas. Vaistai veikia ne tik spaudimą, bet ir reguliuoja širdies darbą. Galima sumažinti ne vaistų kiekį, o dozę. Nutraukti gydymo negalima, nes spaudimo svyravimas – tai kraujagyslės tampymas, palikti be vaistų negalima.
Ar atstačius širdies ritmą ligonis parvežamas į namus, jeigu neturi su kuo grįžti?
Pasak medikės, yra mokama paslauga – ligonio parvežimas į namus. Jeigu ligoniui nėra su kuo grįžti į namus, medikai jam leidžia palaukti priimamajam. Parvežimas namo – nebe medicininė paslauga, o socialinė, kuri Lietuvoje dar neišvystyta.
Apie gerąjį ir blogąjį cholesterolį
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo medikės, kuo skiriasi gerasis ir blogasis cholesterolis.
„Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo. Didelio tankio lipoproteinai – tai „gerasis“ cholesterolis, jis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. „Gerasis“ – didelio tankio – cholesterolis padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką.
Galimybė susirgti ateroskleroze, infarktu, vėžiu, skleroze ar kitomis lėtinėmis ligomis padidėja, jei žmogus turi per mažą „gerojo“ cholesterolio kiekį. Mažo tankio lipoproteinai – tai „blogasis“ cholesterolis, per didelis jo kiekis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje turi būti kuo mažiau. Cholesterolio kiekį kraujyje mažina subalansuota mityba, augalinės kilmės maisto produktai“,- į klausimą atsakė medikė.
Radviliškyje atsidarė trečioji gydymo įstaiga
Kadangi šeimos gydytoja K. Vyšniauskienė yra ir naujosios Šeimos klinikos „Kristivita“ vadovė, popietės dalyviai domėjosi šios gydymo įstaigos paslaugomis.
„Klinikoje „Kristivita“ teikiamos tokios pat paslaugos kaip ir kitose gydymo įstaigose – Radviliškio poliklinikoje ar „MediCA“ klinikoje, esame sudarę sutartis su Ligonių kasomis. Mano nuomone, šeimos medicina – visų pirma holistinis požiūris į žmogų. Vienas medikas turėtų sekti žmogų nuo jo gimimo iki išėjimo. Siekiame, kad į Šeimos kliniką žmogui būtų smagu ateiti, lengva patekti. Norint užsiregistruoti į kliniką „Kristivita“, reikia ateiti ir parašyti prašymą, o pacientų korteles mes atsinešime patys. Šeimos klinika „Kristivita“ įsikūrusi buvusiame dializės centro pastate, darbo laikas šiuo metu – nuo 8 iki 17 valandos, pasibaigus ekstremaliai situacijai dirbsime iki 19 valandos“,- apie naująją gydymo įstaigą informavo jos vadovė šeimos gydytoja K. Vyšniauskienė.
Išsekus klausimams, popietės dalyviai viešniai už naudingą informaciją padėkojo gausiais aplodismentais, jai buvo padovanota savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Antroje popietės dalyje buvo aptartos būsimos kelionės bei bendruomenės renginiai. „Liepos 18 d., šeštadienį, organizuojama kelionė į Jūrmalą, o liepos 19 d., sekmadienį – į Palangą. Siūlyčiau pasinaudoti proga ir vykti į Jūrmalą, nes šį kartą kelionė į Jūrmalą prasidės nuo Baisogalos, Šeduvos ir Radviliškio, ir dar – latviai žada griežtinti karantino sąlygas ir uždaryti sienas“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Kita „Kavos popietė“ vyks liepos 27 d., kurioje gydytoja odontologė J. Bistrickaja ir odontologo padėjėja Z. Žukauskienė papasakos apie dantų gydymo bei kompensuojamas protezavimo paslaugas. Rugpjūčio 1 d. bendruomenės nariai susitarė rinktis į šventinę vakaronę „Vasarėlei įpusėjus“ su suneštinėmis vaišėmis.
„Radviliškio krašto“ bendruomenės nariai už sutvarkytą salę dėkoja O. Paplevkinai, V. Goštautienei, V. Girštautienei, J. Bagdžiūnienei.
„Radviliškio krašto“ informacija
