Liepos 16 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose pirmininkas G. Lipnevičius pakvietė bendruomenės narius pokalbiui apie esamas ir buvusias profesijas, nuotykius, atsitikusius dirbant. Visiems popietės dalyviams buvo įdomu sužinoti, kur dirbo, kuo užsiėmė jų bendraminčiai. Pasirodo, daugelis radviliškiečių pradėjo dirbti nuo 16 metų, o darbo stažas labai solidus – nuo 20 iki 50 metų.
Bendruomenės narių profesijos taip pat įvairios: moterys dažniausiai dirbo pardavėjomis, buhalterėmis, medikėmis, pedagogėmis, inžinierėmis, siuvėjomis, vyrai – statybininkais, mechanizatoriais, yra ir buvęs energetikas. Daugelio pirmomis ir vienintelėmis darbovietėmis buvo įmonė „Beržas“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Radviliškio mašinų gamykla“, vadinamasis „Kojinių fabrikas“.
Renginio pradžioje trumpai apie savo veiklą papasakojo bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, po to mikrofoną perdavė kitiems pokalbio dalyviams.
Bendruomenės senjorų vadovė Rimantė Radavičienė prisiminė jaunystėje atliktą priešdiplominę praktiką netoli Maskvos, kai merginos iš Lietuvos nemokėjo naudotis eskalatoriumi, o elektriniame traukinyje reikėjo susimokėti baudą, nes važiavo be bilietų. „Visur, kur dirbau, buvo labai draugiški žmonės – kartu keliaudavome, šventes švęsdavome, nebuvo atotrūkio tarp dirbančiųjų ir valdančiųjų“,- sakė R. Radavičienė.
Irena Krikščiūnienė net 38 metus dirbo įmonėje „Beržas“ ožinio krano operatore. „Visada važinėjau aukštybėse. Ryte įlipu į kraną, pasižiūriu į Antaniškių mišką, horizontą. Žodžiu, visus šiuos metus į visus žiūrėjau iš aukštai“,- sakė I. Krikščiūnienė.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ gidas A.Vitartas turi 33 metų energetiko darbo stažą. „Kuo tik aš nedirbau. Dirbdamas energetiku valdžiau penktadalį Lietuvos energetikos sistemos, tai buvo labai atsakingas darbas. Kadangi energetiko darbas buvo pamaininis, laisvu laiku mokiau vaikus žaisti šachmatais – buvau šachmatų treneris. Niekada nedirbau tik vieno darbo, ir dabar dar vadovauju namo bendrijai“,- sakė A.Vitartas.
Vitalija Kačinskienė, turinti 41 metų pedagogės darbo stažą, taip pat pasidalino prisiminimais: „Atlikau praktiką Kuršėnuose. Kai grįžau iš darbo, šeimininkė pasiūlė pavaišinti kleckučiais. Atsakiau, kad nenoriu kleckų, tačiau ji vis tiek atnešė vaišes – pasirodo, žemaičiai taip vadina cepelinus“.
Genovaitė Chodosovskaja, kaip ir daugelis radviliškiečių, dirbo „Berže“ gateristo padėjėja. Moteriai darbas buvo sunkus, tačiau jam atiduota 12 metų. Vėliau darbinė karjera tęsėsi „Lietuvos geležinkeliuose“, kur dirbta 20 metų.
Danguolė Sopina nuo 14 metų pradėjo dirbti Radviliškio kultūros namuose valytoja, o vėliau, baigusi mokslus Gomelyje, 40 metų dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingose pareigybėse, vadovavo 600 žmonių kolektyvui,
Janina Gulbinienė 37 metus dirbo buvusiame Žemės ūkio banke, kurio pastate dabar yra bendruomenės namai ir sako čia ateinanti tarsi į namus.
Regina Šukienė nuo 16 metų pradėjo dirbti statybose. „Darbas buvo labai sunkus, po darbo mokiausi vakarinėje mokykloje. Pamokos vykdavo kasdien, bet labai norėjau būti mokytoja. Mokytoja netapau, nes dėl mokytojos užsispyrimo prastai buvo įvertintas istorijos egzaminas“,- pasidalino prisiminimais AB „Lietuvos geležinkeliai“ 21 metus dirbusi moteris.
Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Vilma Aleknienė papasakojo, kad baigusi buvusį Vilniaus pedagoginį institutą dirbo darželyje auklėtoja, vėliau gyvenimo kelias atvedė į „Humana“ parduotuvių tinklą, kuriame dirba iki šiol.
Daugelis bendruomenės narių pasakojimų buvo palydėti plojimais, juoku, nuostabos šūksniais – visiems smagu buvo sugrįžti į jaunystės metus, prisiminti buvusius bendradarbius, su kai kuriais dar susitinkama ir „Radviliškio krašto bendruomenėje“.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: R. Radavičienė, V. Aleknienė, S. Skorkaitė, D. Dapkutė ir kiti.
Liepos 16 d. kavą virė Genovaitė Chodosovskaja ir Irena Grakauskienė.
„Radviliškio krašto“ informacija
