Kai Joninių vakarą į savo namus pasikviečiau svečių, labai norėjau juos ne tik skaniai pavaišinti, bet ir netradiciškai pralinksminti. Linksmybių scenarijų sugalvojau tokį: pasikviečiu į Joninių vakarienę savo ryžą katiną, uždedu jam paparčių vainiką ir liepiu sušokti baletą pagal „Gulbių ežero“ choreografiją.
Ilgai negalėjau atsidžiaugti tokia genealia kūrybine idėja. Tačiau, viskas išėjo visai ne taip, kaip tikėjausi: katinas į vakarienę atėjo, sulapnojo jam skirtą lašišą, apdraskė vieno mano draugo plaukuotą koją ir nuskuodė savo reikalais…. O kur baletas??? Ne, katinas baleto
nesušoko. Nors aš labai juo tikėjau ir puoselėjau viltis…
Sakysite man kažkas negerai su galva? Juk katinai baleto nešoka? O aš atsakysiu: kodėl negalima tikėtis, kad katinas sušoks baletą, jei Amerikos valdantieji tikėjosi, kad demencinis diedukas JAV prezidentiniuose debatuose pasakys Sokrato oratorinių gebėjimų vertą prezidentinę kalbą?
Taigi, į prezidentinius debatus vargais ne galais atridentas J. Bidenas juose pasirodė taip, kaip ir galėjo pasirodyti – diedukas, neatsimenantis nei kur jis, nei kas jis. Ir prasidėjo…. net korporatyvinė – leftistinė žiniasklaida, ketverius metus pasauliui įrodinėjusi, kad
demencinis diedukas yra labai sveikas, galingas ir protingas, pradėjo su žemėmis maišyti savo mylimą dieduką. CNN paskubėjo informuoti, kad Demokratų partijoje sklando pasiūlymai keisti savo kandidatą į prezidentus. Kiti gi leidiniai privalėjo pripažinti faktą, kad diedukas „kažką vebleno, žiūrėjo į vieną tašką, buvo sustingęs“ ir pan. Kaip pasakytų D. Trumpas, „diedukui nepadėjo net į šik*ą įbestas švirkštas“.
Pripažinsiu, dieduką beliko tik atjausti ir tuo pačiu pasibaisėti dieduko „virvučių tampytojais“. Ir paklausti tų „tampytojų“: ar jums tikrai viskas gerai su galva? Atridenti į sceną mumiją ir iš jos reikalauti, kad toji debatuotų ne ką prasčiau, nei koks Sokratas?
Mano aprašytas scenarijus su ryžu katinu, žinoma, buvo „bajeris“. Tačiau didžiojoje Vakarų politikoje tokie bajeriai yra implantuoti į realybę ir žmonės verčiami juos priimti, kaip teisingus pasirinkimus. O jų nepriimantieji tuojau pat gauna „vatniko“ ir „kremlinio“ etiketę.
Ir dar paskutinė naujiena: J. Bideno kandidatūra į JAV prezidento postą, tikėtina, išliks. Kaip sako nepriklausomas žurnalistas G. Greenwald, B. Obama įsakė korporatyvinei (leftistinei) žiniasklaidai pamiršti apie J. Bideno keitimą. Tai rodo B. Obamos įrašas jo socialiniame tinkle: „Blogi debatai nutinka, patikėkite ir aš tai žinau. Bet ateinantys
prezidento rinkimai – tai pasirinkimas tarp to, kuris visą gyvenimą rūpinosi paprastais žmonėmis ir tarp to, kuris rūpinosi tik savimi“.
https://www.youtube.com/watch?v=FrBZFMQB500
Aha, suprantu, kad tie visi J. Bideno šeimynėlės šluojami kyšiai iš Ukrainos bendrovės Burisma, iš Rusijos oligarchų ir Kinijos komunistų yra tik „rūpestis paprastais žmonėmis“. (Ups, čia pat prisiminiau mūsų „sistemines“ partijas ir jų „rūpestį“ Lietuvos pensininkais).
Taigi, jau daug mažiau aišku, kad korporatyvinė žiniasklaida ir toliau tiek JAV rinkėjams, tiek viso Vakarų pasaulio žmonėms pirš mintį, kad pats geriausias Vakarų pasaulio lyderis yra tas demencinis diedukas, kurio didžiausias pasiekimas būna tada, kai jis nenugriūna nuo scenos. Ir kuris labai „rūpinasi“ paprastais žmonėmis… O man tik įdomu, koks maždaug procentas Lietuvos žmonių supranta, kokioje realybėje jie gyvena? Ir koks procentas galėtų lengvai patikėti, kad mano ryžas katinas gali sušokti baletą, o demencinis diedukas pasakyti Sokrato išminties vertą kalbą ir tuo pačiu rūpintis „paprastais“ žmonėmis?
Jolanta Blažytė
Straipsnio nuotr.: J. Bideno kandidatūra į JAV prezidento postą, tikėtina, išliks, nepaisant rimtų abejonių dėl jo aštraus proto. EPA-ELTA nuotr.
