Kasdienybės kronikos

Kasdienybės kronikos

Vienądien Skėmiuose stebėjau, kaip vietos gyventojai švenčia Šv. Cecilijos dieną. Laužuose buvo deginami lapai ir kitokios atliekos.Tiesa, ugnies ir šviesos katinas būtų priverkęs daugiau, bet dūmų…
Vakarop šventės atgarsiai įgavo informacinį pavidalą kasdienybės kronikose.Tądien sužinojau, kad mūsų savivaldybės valdžiažmogiai, vykdydami „Skurdžo politiką“ įsigudrino sutaupyti, o ne panaudoti apie 5 milijonus eurų.

Lyg nebūtų apleistų gatvių, griuvėsių, degėsių, menkų soc. darbuotojų atlyginimų, labdaros valgyklos stokos ir daugybė kitų metų metais nesprendžiamų problemų. Šiam taupumui apibūdinti tiktų visai kiti žodžiai, kuriuos Jūs parinksite laisvalaikiu.
Kitos informacijos apibūdinimui tiktų  A.Juozaičio opuso „Vėlės ir vėliavos“ pavadinimas. Tai apie Lietuvos kariuomenės šimtmečio minėjimą Radviliškio savivaldybėje. Kabinetinių dundulių vadai „nusiplovė“, tad nebuvo nei parado, nei saliuto, nei simbolinės kareiviškos košės ir tos nebuvo. Jei ne šaulių už savo lėšas nupirktų žvakelių uždegimas ant Lietuvos laisvės gynėjų kapų, diena būtų prasidėjusi ir pasibaigusi pilkoje kasdienybėje, panašioje į Skėmių laužų dūmus.
Apie valdininkų „užmaršumą“ ir švenčių „ištrėmimą“ aštriai pasisakė ir „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičiaus. Aš tokią sąžinės tremtį įvardinčiau kitaip: patogiai ir maloniai nori gyventi visi, ypač tie, kuriems pilietiškumas, patriotiškumas – tik tuščios sąvokos. Nors, kai pagalvoji, politikai – tai visuomenės atspindys, nes elementaraus padorumo stokoja dažnas radviliškietis. Kažkas prie bažnyčios nuolat parkuoja automobilius, užtverdamas šaligatvį, einantį nuo Maironio 6. Naujausias pavyzdys – V. Kudirkos g. remontas. Kaip ir kiti darbai, taip ir šis sudaro tam tikrų nepatogumų, bet…
Kelininkams nutiesus naują pravažiavimą pro Kudirkos 2A, kažkas atkakliai parkuoja savo automobilius prie namo durų siauroje asfalto atkarpoje, nors visai šalia apstu laisvos vietos. Kiti automobilistai, o ir jie patys, turi įvažiuoti ar išvažiuoti šaligatviu, kuriuo vaikšto pėstieji. Ant nepadoriai parkuojamų automobilių nemačiau neįgaliojo ženklų. Negalia šiuo atveju kitokio pobūdžio. Tad kai kam nereikėtų pamiršti paprastos tiesos: mirties dienų gyvenime mažiau nei gimimo, nors gali būti po lygiai.

Vytautas MIKALAUSKIS

Exit mobile version