Brangsta elektra ir dujos
Buitiniams vartotojams nuo sausio 1 dienos brangsta elektra ir dujos. Populiariausias standartinis vienos laiko zonos elektros tarifas padidės 2,9 proc., iki 14,1 cento už kWh (su PVM), dviejų laiko zonų-3,9 proc. (iki 16,1 cento už kWh) dienos ir 1 proc.(iki 10 centų už kWh) už nakties ir savaitgalio tarifus. Šiuo metu daugiausia elektros buitinių vartotojų -95,4 proc.- yra pasirinkę vienos laiko zonos Standartinį mokėjimo planą. Taip pat nuo sausio 1 dienos buitiniams vartotojams brangsta dujos. Gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už suvartotą kub. m gamtinių mokės 0,50 euro su PVM, pastovioji tarifo dalis (mokama kas mėnesį, nepriklausomai nuo dujų suvartojimo) nesikeis-0-56 euro per mėnesį. Gamtinių dujų kaina šiai vartotojų grupei didėja 6,38 proc. Vartotojai už gamtines dujas per pirmą 2021metų pusmetį vidutiniškai sumokės 0,81 euro daugiau, palyginus su šių metų antruoju pusmečiu. Vartojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų tarifai (nei pastovioji, nei kintamoji dalis) nesikeičia, o daugiausia gamtinių dujų suvartojantiems vartotojams (daugiau nei 20 tūkst. kub. m per metus) kintamoji tarifo dalis mažėja 3,70 proc., pastovioji tarifo dalis nesikeičia.
Valstybinės pensijos daugiavaikiams tėvams
Sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimai, kurie leidžia daugiavaikei motinai ar tėvui gauti valstybinę pensiją ir tuo atveju, jeigu jų vaikai nusižengtų jau būdami pilnamečiai. Šių metų birželio 30 d. kadenciją baigęs Seimas priėmė tuometinės Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės inicijuotą Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, kuriuo tikslinama antrojo laipsnio valstybinių pensijų mokėjimo daugiavaikiams motinai ar tėvui tvarka. Pagal iki šiol galiojusią tvarką buvo nustatytos sąlygos apriboti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą daugiavaikiams motinai arba tėvui dėl jų išauginto vaiko (įvaikio) nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų padarymo (nepaisant to, kokio amžiaus būdamas vaikas (įvaikis) nusikalto). Projekto iniciatorė R. Šalaševičiūtė, inicijuodama Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, akcentavo, jog klaidinga manyti, kad suaugusio žmogaus elgesys, sprendimai, nustatytų elgesio normų nesilaikymas, galimo nusikalstamos veikos turi tiesioginį neginčijamą priežastinį ryšį su jo auklėjimu vaikystėje ir todėl turi būti vertinamos kaip jo tėvų atsakomybė – pagrindas riboti antrojo laipsnio pensijos skyrimą daugiavaikiams motinai arba tėvui.
Onkologiniai pacientai viešuoju transportu keliaus pigiau
Nuo sausio 1d onkologinėmis ligomis sergantys asmenys su 80 proc. nuolaida gali įsigyti tolimojo,vietinio ar reguliaraus susisiekimo bilietą važiuoti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Nuolaida galioja visoje Lietuvoje, pateikus Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kortelę ir asmens dokumentą. Transporto lengvatų įstatymo pakeitimus inicijavusios Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorės Neringos Čiakienės teigimu, onkologiniai pacientai, kol jiems yra taikomas aktyvus gydymas, negali įgyti neįgaliojo statuso, todėl negauna pašalpų, negali pasinaudoti lengvatomis, nors dėl ilgai trunkančio gydymo daugelio darbingumas ir pajamas ženkliai sumažėja. Norėdami pasinaudoti viešojo transporto lengvata, įsigydami bilietą, onkologiniai pacientai turės pateikti POLA kortelę ir asmens dokumentą. POLA kortelę galima užsisakyti www.pola.lt puslapyje, užpildžius registracijos duomenis ir pateikus ligos diagnozę patvirtinančius dokumentus. Kortelė išduodama nemokamai, imamas tik vieno euro siuntimo paštu mokestis. POLA kortelę užsisakyti ir naudotis jos teikiamomis privilegijomis gali asmenys, turintys onkologinės ligos diagnozę, nepriklausomai nuo to, kada ir kokios stadijos liga buvo nustatyta.
Įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose
Už rūkymą daugiabučių balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, jau gresia ir baudos. Sausio 1d.įsigaliojo tokį draudimą reglamentuojančios Seimo priimtos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas asmuo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu, buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmenį, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.
Auga minimalus atlyginimas
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo Naujųjų didėja iki 642 eurų ant popieriaus. Praeitais metais MMA, neatskaičius mokesčių, sudarė 607 eurus, minimalusis valandinis atlygis – 3,72 eurai (dabar-3,93 euro).Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir didesnė kaip 50 proc. VDU. Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Augs darbo užmokestis ir valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas nuo 176 iki 177 eurų. Darbo užmokestis dėl to apie 200 tūkst.darbuotojų didės nuo 4 iki 32 eurų.
Pensinio amžiaus sulaukę valstybės tarnautojai galės gauti išeitinę išmoką
Sausio1d. įsigaliojo kadenciją baigusio Seimo priimtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, numatančios, kad atleidžiami pensinio amžiaus sulaukę valstybės tarnautojai galės gauti išeitinę išmoką. Įstatymas numato, kad valstybės tarnautojui sukakus 65metus arba specialiame įstatyme nustatytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu dėl tokio tarnautojo yra pradėtas ir nebaigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, išmokama per 5 darbo dienas nuo jį į pareigas priimančio asmens sprendimo, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, priėmimo dienos. Priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, išeitinė išmoka iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, nemokama. Valstybės tarnybos įstatymo pataisos taikomos pareigas einantiems valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo.
Didesnė išankstinė pensija
Šiais metais didės išankstinės pensijos. Jas padidinti leis sausio 1 d. įsigaliojusios kadenciją baigusio Seimo priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Įstatyme įtvirtina, kad vietoj iki šiol galiojusio išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, nuo 2021 m. sausio 1 d. jos bus mažinamos 0,32 proc. Įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, naujai perskaičiuotos pensijos jų gavėjams bus pradedamos mokėti ne vėliau kaip 2021m. kovo 31 d., išmokant pensijos nepriemoką, susidariusią perskaičiavus išankstinę pensiją arba socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Išankstinės pensijos – vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų – mokamos nuo 2004 metų liepos.
Daugiau pinigų vaikus auginančioms šeimoms
Vaiko pinigai nuo sausio 1 dienos didėja nuo 60 iki 70 eurų Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa. Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y., vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį. Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima laikoma ta, kurioje vidutinės pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui kitąmet neviršys 256 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio bei nedarbo socialinio draudimo išmokos. Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų – su papildoma išmoka vaikui.
Senatvės pensijos vidutiniškai didėja 38 eurais
Nuo sausio Sodra pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. 2021 metais socialinio draudimo pensijos didės 9,58 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sieks 440 eurų (didėja 41 euru), o vidutinė pensija – 415 eurų (didėja 38 eurais). Kiekvieno gavėjo pensija ir jos augimas bus individualus, nes priklausys nuo asmens įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus. Labiau augs daugiau stažo turinčių žmonių pensijos. Šalpos pensijos bazė kitąmet didės nuo 140 iki 143 eurų.
Gera žinia mokyklų vadovams, bibliotekininkams ir auklėtojams
Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktoms mokymo lėšų skyrimo metodikų pataisoms, pagal kurias mokykloms bus paskirstytos 2021metų valstybės biudžete patvirtintos lėšos ankstyvajam, bendrajam ugdymui bei profesiniam mokymui, taip pat ūkio lėšos savivaldybių mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Įgyvendinant Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, nuo sausio panaikinami bendrojo ugdymo mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalai ir nustatomi tik maksimalūs koeficientai, todėl finansavimo metodikose patikslinti atitinkami rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojamos šiam tikslui skiriamos lėšos. Taip pat didės ir profesinių mokyklų vadovų atlyginimai. 2020 m. didinant pedagogų atlyginimus, mokyklų įstaigų vadovų atlyginimai nedidėjo. Patikslintame 2021m. biudžete numatyta lėšų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, todėl didinamas finansavimas, iš kurio savivaldybės moka darbo užmokestį ir mokyklų bibliotekų darbuotojams. 2021m. numatyta vidutiniškai 13,4 proc. padidinti auklėtojų, akompaniatorių ir koncertmeisterių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuo kitų metų rugsėjo bus didinamas švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis, atlyginimai turėtų padidėti vidutiniškai 18,5proc. (nuo 10 iki 25 proc.).
