Vienas reikšmingiausių įvykių politiniame valstybės gyvenime, darančių įtaką tolesnei ateičiai, yra rinkimai. Jų rezultatai paveikia daugumą gyvenimo sričių, todėl šio įvykio svarba itin didelė. Visados ieškota būdų, kuriais būtų galima kuo tiksliau prognozuoti rinkimų rezultatus ir pasinaudoti tokiomis prognozėmis paveikiant rinkėjų sprendimą.
Visgi labai ilgą laiką politinių kandidatų galimybės ir priemonės, leidžiančios įvertinti ir nuspėti rinkėjų nuotaikas bei nuomones, buvo pakankamai ribotos. Neretai jiems tekdavo pasikliauti ne įžvalgomis, o tiesiog spėjimais.
Tačiau technologijų pažanga į šį procesą įnešė daugybę pokyčių. Ypač didelę reikšmę turėjo didžiųjų duomenų atsiradimas ir jų pritaikymas politinėse rinkimų kampanijose. Na, o dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi proveržis taip pat neabejotinai atsispindi ir rinkimų srityje.
Tad kokią įtaką mašininis mokymasis daro rinkimų rezultatų prognozėms ir kaip jis keičia visą šį prognozavimo procesą? Žinoma, visų pirma labai svarbu panagrinėti bene aktualiausią nūdienos rinkiminį įvykį – Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ir prognozavimo būdus, kurie siejasi su jais. Tai rūpi ir besidomintiems politiniais procesais apskritai, ir tiems, kas domisi tokiais dalykais kaip JAV prezidento rinkimai statymai.
Rinkėjų apklausos: kodėl jos svarbios ir kaip jos kinta?
Visuomenės nuomonės apklausos yra vienas esminių elementų šiuolaikiniuose rinkimuose, kuris taip pat itin smarkiai kinta. Konkrečiai Jungtinėse Valstijose rinkėjų apklausų istorija apima jau du šimtmečius.
Moderniaisiais laikais rinkėjų apklausos tapo atskira sritimi ir verslu. Tyrimų centrai, akademinės institucijos ir žiniasklaidos priemonės rinkiminiais laikotarpiais jau nuo seno vykdo visuomenės nuomonės apklausas ir taip stengiasi ištransliuoti galimas rinkėjų preferencijas. Nors tokiomis apklausomis išgaunamų rezultatų tikslumas yra ribotas, visgi tai yra vienas pagrindinių būdų numatyti, ką prieš eidami balsuoti svarsto rinkėjai.
Dažnai net debatų metu pateikiami tie klausimai, kurie siejasi su daugiausia dėmesio apklausose pastaruoju metu susilaukusiomis temomis. Naujienas transliuojančioms žiniasklaidos priemonėms apklausos padeda suteikti konteksto esamiems įvykiams ir apskritai papildyti aktualių naujienų srautą. Rinkėjams apklausų rezultatai padeda įvertinti, kur link krypsta varžybos dėl prezidento posto ir, žinoma, susipažinti su palaikomo kandidato situacija bei galimybėmis. Galiausiai patiems kandidatams apklausų rezultatai gali padėti netgi persvarstyti rinkimų strategiją ar įgyvendinti tam tikrus pakeitimus.
Visgi pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai apklausų metodai pasiteisina vis mažiau. Galima netgi išskirti dvi pagrindines priežastis, dėl kurių tradiciniai apklausų būdai Jungtinėse Valstijose darosi vis mažiau veiksmingi.
Visų pirma, pasiekti respondentus šiandien yra žymiai sunkiau nei anksčiau. Mažai kas atsiliepia į apklausas paštu, telefonu ar gyvus apklausimus. Tokia tendencija pastebima ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir apskritai visame pasaulyje. Tai reiškia, kad tradicines apklausas atlikti yra gerokai sunkiau ir brangiau, užima labai daug laiko.
Antra, žmonės apklausų atlikėjams ne visada pasako, ką iš tikrųjų galvoja. Yra tokių, kurie slepia savo tikrąsias mintis, nuomonę ir ketinimus, nes dėl jų jaučiasi nejaukiai, manydami, kad tai neatitinka vyraujančių tendencijų ir yra vienaip ar kitaip netinkama. Šis reiškinys vadinamas tylos spirale. Taip pat yra tokių, kurie sako tai, ką, jų manymu, jų palaikomas kandidatas ar partija nori, kad jie pasakytų (arba ko nenorėtų girdėti priešininkų pusė).
Kaip dirbtinis intelektas gali padėti vykdyti apklausas?
Nenutrūkstamas naujienų ir socialinių tinklų srautas smarkiai atsiliepia ir nuomonių apklausoms: tai reiškia, kad, norint atspindėti realią to laiko situaciją, apklausėjams tenka dirbti itin greitai. Arba pasitelkti dirbtinį intelektą bei mašininį mokymąsi. Šios technologijos įrankiai leidžia pasiekti respondentus, gauti jų atsakymus, juos išanalizuoti ir pateikti įžvalgas žymiai greičiau.
Tokiais būdais nėra siekiama žmonių atsakymų pakeisti dirbtiniu intelektu, o pasitelkti dirbtinį intelektą tam, kad būtų galima pasiekti kuo daugiau žmonių.
Yra ir tokių apklausų kompanijų, kurios praleidžia apklausos etapą ir atlieka vadinamąją „nuotaikų ir požiūrių analizę“ nagrinėdami viešai prieinamus duomenis bei nuomones. Algoritmas panaudoja šią informaciją ir pateikia išvadas apie tai, kaip tam tikra grupė galėtų balsuoti ar pasisakyti vienu arba kitu politiniu klausimu.
Tokiems metodams pasitelkiamas mašininis mokymasis ir didieji kalbos modeliai. Tai apima algoritmo mokymą, kad būtų ieškoma užslėptų reikšmių bei konteksto.
Gali atrodyti, kad apklausos tėra tik klausimų uždavimas ir atsakymų fiksavimas, tačiau tame etape tarp atsakymo į klausimus ir apklausų rezultatų yra daug skaičiavimų. Kitaip tariant, žmonių pateiktus atsakymus reikia paversti panaudojamais duomenimis.
Reikia atsižvelgti į svarbius niuansus: žmonės apklausėjams gali nesakyti tiesos, kai kurios grupės gali būti neįtrauktos į apklausą, o atsakymų rodikliai apskritai yra žemi. Be to, atsakymams būtina taikyti statistinius metodus, kad būtų gaunami panaudojami duomenys. Visą šį darbą žmonėms tekdavo atlikti patiems, bet dabar procesą pagreitina technologijos.
Dirbtinio intelekto apklausose privalumai ir trūkumai
Dirbtinis intelektas suteikia daugiau prieigos ir galimybių įvertinti visuomenės reakciją. Anoniminio pokalbių roboto apklausa taip pat gali pateikti skaidresnius ir tikslesnius atsakymus, ypač prieštaringai vertinamomis politinėmis temomis.
Visgi, kaip ir visų apklausų metodikų atvejais, apklausose, kuriose pasitelkiamas dirbtinis intelektas, galima įžvelgti ir trūkumų.
Dirbtinis intelektas gali praleisti tam tikrą svarbų kontekstą dėl duomenų trūkumo. Dviprasmiškai vertinami tekstai, turintys kitokią potekstę, gali būti įvertinti vienareikšmiškai ir priešingai, nei jų tikroji prasmė.
Be to, apklausos, kurioms pasitelkiamas dirbtinis intelektas, gali lygiai taip pat neapimti kai kurių grupių. Nemėgstantys bendrauti su pokalbių robotais ar apskritai neaktyvūs internete į apklausas nepapuls.
Žinoma, privalumai ir trūkumai itin priklauso nuo dirbtinio intelekto technologijos ir jo panaudojimo apklausose.
