Daugumos demokratinių valstybių pagrindas yra aktyvios ir pilietiškai neabejingos visuomenės nariai. Kitoje pusėje – į valdžią išrinkti politikai. Kuo atviresnis, skaidresnis, tvirtesnis abipusis tarpusavio ryšys, tuo didesnė nauda visai visuomenei bei pačiai valstybei. Suprantama, kad visi valdyti visus vienu metu negali. Todėl organizuojami demokratiniai rinkimai, kurių institutas – vienas svarbiausių, nors ne vienintelis krikščioniškąja samprata grįstose Vakarų Europos šalių demokratinėse valstybėse. Taip yra ne tik valstybės, bet ir savivaldos lygmenyje. Todėl norintieji valdyti kitus vardan bendro gėrio, kelia savo kandidatūras, pristato tikslus, programas, apibūdina vertybes, kuriomis remdamiesi siektų užsibrėžtų politinių tikslų. Su viena sąlyga – jei tik būtų išrinkti. Bet šis straipsnis ne apie tai, kaip politikai neįgyvendina duotų pažadų, bet apie tai, kad gavę rinkėjų pasitikėjimą jie savanoriškai atsisako mandato. Liaudies arba rinkėjų masės jiems suteikto mandato.
Peržvelgę bent poros paskutiniųjų savivaldos rinkimų VRK turimus duomenis, galima pamatyti, kad į Radviliškio politinį elitą dažnai veržiasi asmenys jau turintys realią valdžią: savivaldybei priklausančių biudžetinių įstaigų vadovai, seniūnai, administracijos padalinių vedėjai ir kiti.
Paskutiniuose 2015 m. savivaldos rinkimuose Liberalų sąjūdis savo sąrašuose siūlė buvusį Radviliškio miesto seniūnijos seniūną L. Grigaliūną ir Gražinos pagrindinės mokyklos direktorių L. Vaičiūną. Socialdemokratų sąrašuose pirmu numeriu įvardintas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Simelis, o ketvirtu į Tarybą išrinktas J. Pravilonis, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro direktorius. Neseniai iš darbo išėjusi Radviliškio PSPC direktorė V. Keršulienė socialdemokratų sąraše porinkiminiame sąraše liko 15 vietoje. Bet nei viena partija nei iš tolo negali prilygti daugiausiai mandatų gavusios TS – LKD (liaudyje vis dar vadinamai konservatorių) partijos rinkėjams pasiūlytam sąrašui.
Sąrašo viršūnėje buvo partijos skyriaus kandidatas į rajono merus A. Čepononis, kuris, nepaisant tuo metu itin vangiai vykusio teismo proceso, išrinktas tiesiogiai į mero postą. Rinkimų metu jis ėjo savivaldybei priklausančios įmonės „Radviliškio šiluma“ realizacijos – abonentinio skyriaus viršininko pareigas. Ir be būsimojo mero tolesnis šios partijos porinkiminis sąrašas pakankamai įspūdingas. 2 sąrašo vietoje- administracijos direktorė J. Margaitienė, 3 – buvęs meras D. Brazys, ėjęs iki tol Socialinės paramos skyriaus vedėjo pareigas, 5 – Šeduvos seniūnas J. Pranys, 7 – Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro direktorius V. Jakavičius, 8 vietoje buvo šiuo metu jau Anapilin iškeliavęs V. Januševičius, kuris tuo metu ėjo „Radviliškio šiluma“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, o 9 vietoje – Radviliškio greitosios pagalbos direktorė I. Palionienė. Po pirmojo dešimtuko iš viso 49 kandidatus turinčiame sąraše dar yra ir Sidabravo seniūnas V. Blužas bei dabartinis Šaukoto seniūnas V. Tamošiūnas, „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis ir A. Čepononio įpėdinė jo pareigose S. Dišlė, tuo metu laikinai ėjusi direktoriaus pareigas Lizdeikos gimnazijos direktorė I. Bajarauskaitė, Šeduvos PSPC direktorė A. Čiūdarienė, šiuo metu laikinai einanti ir savivaldybės vyr. gydytojo pareigas, vaikų globos namų „Nykštukas“ direktorius S. Čepaitis, Radviliškio ŠSPC Sporto skyriaus vedėjas A. Savickas. Nebereikia net minėti, kiek dar yra kitų kandidatų, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis ir įmonėmis.
Niekas net negalėtų kvestionuoti šių asmenų konstitucinės teisės būti išrinktiems, atstovauti rinkėjams. Žinoma, jei šios pasyvios rinkimų teisės nėra uždraudęs teismas. Tačiau yra vienas „bet“: LR vietos savivaldą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia savivaldybei priklausančių įstaigų vadovams, administracijos padalinių vedėjams ir seniūnams, net administracijos direktoriams ir jų pavaduotojams tuo pačiu metu būti ir savivaldybės Tarybos nariais. Bet kuris asmuo, išrinktas į Tarybą ir užimantis nesuderinamas pareigas su Tarybos nario mandatu, turi pasirinkti: arba tampa politiku ir vykdo rinkiminės kompanijos metu duotus pažadus rinkėjams, arba atsisako mandato vardan užimamų pareigų. Kiek žinoma, šiuo metu Radviliškio rajono Tarybos nariai gauna iki 150 eurų mėnesinę kompensaciją kanceliarinėms išlaidoms padengti, o pats Tarybos nario darbo krūvis retai kada viršija 5 valandas per mėnesį. Todėl nenuostabu, kad esantys pirmajame dešimtuke J. Margaitienė, D. Brazys, J. Pranys, V. Jakavičius ir I. Palionienė tiesiog „nusispjovė“ į tūkstančių rinkėjų jiems suteiktą pasitikėjimą ir pasirinko asmeninį sotesnį, pilnesnį, geriau apmokamą gyvenimą. Žinant, kad išrinktas meras gali teikti kandidatus į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo postą kaip administracijos direktoriais ir jo pavaduotojais asmenis, nesančius partijų rinkiminiuose sąrašuose, be to, būsimųjų „politikų“ dalyvavimas rinkimuose su išankstine nuostata, kad ir gavę pasitikėjimą jie vis tiek net nedarys to, nors buvo suteiktas pasitikėjimas dirbti visos rajono bendruomenės labui. Tai galima vertinti kaip tiesioginį rinkėjų apgaudinėjimą. Politine prasme. Rinkėjai tiesiog pastatomi prieš faktą. Jei automobilių pardavėjas pirkėjui pasiūlytų naujausios laidos „Mercedes“, bet sumokėjus iš anksto sutartą brangaus automobilio kainą į pirkėjo kiemą atvarytų dūmais apsipylusį, su netinkamai veikiančiu varikliu, išklypusiais ratais, plėvele uždengtu galiniu stiklu pirmos klasės VW „Golf“, bet kuris tokius pardavėjo veiksmus įvardintų kaip sukčiavimą ir apgavystę. Deja, savivaldos politikoje toks elgesys kai kurioms partijoms, ypač jau trečią kadenciją rajoną valdančiajai TS – LKD, tai yra tapęs norma. Nors bet kuriam aktyviau besireiškiančiam piliečiui rajono aukščiausi politikai skubės priminti „išsišokėlio“ vietą nesibodėdami net policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pagalbos.
Iš 2015 m. rinkimų teisę turinčių beveik 35 tūkstančių rinkėjų balsavo mažiau kaip pusė. 5,5 tūkstančio rajono rinkėjų tiesiogiai išreiškė pasitikėjimą pačia TS – LKD partija ir jos kandidatais. Šios partijos skyrius yra vienas didžiausių Lietuvoje, tačiau net ir jis neviršija vieno tūkstančio narių skaičiaus. O šį skaičių padauginus iš vidurkio 3, tai yra kiek vienas narys realiai galėtų pritraukti rinkėjų balsų, politinę paramą suteikiančiųjų tik pagal partinį ryšį neviršytų 3 tūkstančių. Dar 1993 m. parašęs knygą „Kad demokratija veiktų“ amerikiečių sociologas R. Putnam rašydamas apie socialinį kapitalą bei tyrinėdamas Šiaurės ir Pietų Italijos regionų skirtumus nustatė pagrindines priežastis, kodėl pietiečiai gyvena skurdžiau ir blogiau nei jų tautiečiai Italijos šiaurėje. Jis mini, kad pietiečių noras, jog išrinkti politikai jų interesams atstovautų asmeniškai per klientelistinę patronažinę sistemą yra vienas iš pagrindinių faktorių šalia tarpusavio nepasitikėjimo vienas kitu, neleidžiančių efektyviai valdyti Italijos pietinių regionų. Kai tuo tarpu šiauriečių ne tik bendras tarpusavio pasitikėjimas vienas kitu, bet ir bendras pasitikėjimas institucijomis, ypatingai politinėmis kaip partijos, leidžia šiauriečiams klestėti. Tačiau Radviliškio rajono TS – LKD politikai yra įvaldę ne tik rinkimų technologijas, bet ir galimai manipuliuodami atskirų individų baimėmis dėl darbo vietų, dėl visuomenės statuso ar prestižo praradimo, dėl nenorėjimo išeiti iš „komforto“ zonos, dėl galimos „raganų medžioklės“ jiems pralaimėjus rinkimus, sugeba rinkimai po rinkimų apmulkinti rinkėjus, kaip jie įvardija Tautą. Akivaizdu, kad socialinio kapitalo trūkumas bei visuomenės pakantumas nuolatinėms tokio pobūdžio apgavystėms leidžia partijų sąrašų viršūnėse esantiems politikams ir toliau sėkmingai nardyti nešvarios politikos vandenyse.
Žinoma, būna situacijų, kurių net ir didieji machinatoriai negali kontroliuoti. Tai atskiro žmogaus sveikatos būklė ar net mirtis. Į iškeliavusio Anapilin V. Januševičiaus ir dėl sveikatos priežasčių atsisakiusio mandato V. Vaidžiulio vietas stojo porinkiminio sąrašo 17 vietoje esantis K. Dočkus, buvęs Šeduvos seniūnu, ir 19 vietoje esantis A. Jegnoras. Tūlas pilietis iš karto domėsis, kodėl turėdami 9 mandatus valdantieji „konservatoriai“ pasiunčia 19 vietoje esantįjį? Taip yra todėl, kad baudžiamojoje byloje kartu su A. Čepononiu kaltinamas buvęs administracijos direktorius, prieš K. Dočkų stovintis E. Pranevičius, teismo tikriausiai būtų iš karto nušalintas nuo Tarybos nario pareigų vykdymo, o valdantiesiems „konservatoriams“ per didelė prabanga „prarasti“ kad ir vieną vietą Taryboje. Tai ne metai iš metų laikyti „tuščias“ nušalintų direktorių vietas įstaigose kaip J. Varkulevičiaus ar R. Juzukonio atvejais. Tuo tarpu net iš 43 priešrinkiminės vietos į 18 vietą pakilusio Sidabravo seniūno V. Blužo atsakymas turėtų būti panašus į Šeduvos seniūno J. Pranio: „Būdamas seniūnu, žmonėms padėsiu labiau“. Kad ir ką tai reikštų tiems, kuriems jis ar jie vis tiek nepadeda. Klausimas, kodėl jie sutinka būti įtaukti į sąrašus, vertas atskiro tyrimo, tačiau tikrai aišku, kad jie partijos interesus iškelia aukščiau visos rajono bendruomenės arba savo „vado“ pykčio bijo labiau nei rinkėjų. Tauta ir vėl „pelenės“ vietoje. Situacija pasikeistų, jei suprasdama, kad taip yra kvailinama, prie balsuojančiųjų prisijungtų ir kita pusė rinkėjų. Jų apsisprendimas galėtų partiją, kurios politikai jau įpratę kvailinti rinkėjus, nustumti į „pelenės“ vietą…
Marius Aleksiūnas
