Ūkininkams sėkmingai atlaikyti konkurenciją ir padidinti savo pajamas vien praktinės darbo patirties nepakanka – būtina taikyti naujausias mokslo žinias, įvaldyti inovacines technologijas. Todėl labai svarbu išnaudoti didelį šalies mokslininkų bei specialistų potencialą. Nuo rugsėjo 1. iki spalio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
Ši priemonė skatina mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas aktyviai rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius kaimo plėtros, žemės, maisto ar miškų ūkio sektoriuose dirbantiems žmonėms.
Įgyvendinti – ir nuotolinės priemonės
Parama pagal KPP veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ skirta parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.
Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijos bei profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą.
Mokymai turi būti skirti ūkininkams, jų partneriams, ūkio darbuotojams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams.
Per paraiškų teikimo laikotarpį pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip 3 paramos paraiškas parodomiesiems projektams įgyvendinti pagal gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir miškų ūkio sektorius.
Informavimo renginiai galės būti organizuojami tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu (ūkininko ar miško valdytojo ūkyje, įmonėje, auditorijoje ir pan.). Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nauja tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos atvejais, užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms, renginius galima organizuoti įvairiais nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines „Skype“, „Viber“ ir kt. programas).
Parama – iki 150 000 Eur
Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta paramos suma – 2 303 449 Eur. Vienam projektui įgyvendinti galės būti skirta iki 150 000 Eur su PVM, finansuojant iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos lėšomis galės būti kompensuojamas darbo užmokestis arba atlygis lektoriams, seminarų, lauko dienų, grupės susitikimų, konferencijų organizavimas arba seminarų, lauko dienų, konferencijų, grupės susitikimų paslaugų pirkimas, kelionės ar transporto (nuomos ir kitos transporto išlaikymo), komandiruočių (kai į komandiruotes vyksta pareiškėjo darbuotojai) išlaidos, parodomojo bandymo įrengimas ir vykdymas arba parodomojo bandymo įrengimo ir vykdymo paslaugos pirkimas pagal parodomojo bandymo metodiką. Taip pat finansuojami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų ar kitų informavimo priemonių dalyviams gamyba, projektui viešinti skirto informacinio straipsnio parengimas, lankstinuko, rekomendacijų galutiniams naudos gavėjams parengimas ir leidyba, paramos viešinimo išlaidos. Taip pat netiesioginės išlaidos – darbo užmokestis arba atlygis projektą administruojantiems asmenims (ne daugiau kaip 3 etatai).
Paraiškas galima teikti NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose iki spalio 30 d.
Moksliniai tyrimai pritaikomi ūkiuose
„Labai džiugu, kad turime didelį šalies mokslininkų bei specialistų potencialą, kurie dalijasi žiniomis ir labai džiaugiasi, sulaukdami didelio ūkininkų dėmesio ir stipraus grįžtamojo ryšio. Priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ priemonė padeda mokslinių tyrimų rezultatus praktiškai pritaikyti ūkiuose, pamatyti jų realią naudą, o vėliau šią patirtį išplatinti visuose Lietuvos regionuose“, – priemonės naudą kaimui ir ūkininkams pabrėžia Žemės ūkio ministerijos Žinių plėtros ir perdavimo konsultavimo skyriaus vyr. specialistė Jurgita Veličkienė.
Ji pasakojo, kad vienas iš pagal ankstesnių metų šią paramos priemonę įgyvendinamų projektų Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos universiteto Botanikos sodo projektas „Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse“. Mokslininkai skatina ūkininkus atsakingai rinktis želdinius šalia dirbamų žemių esančiose sodybose ar viešosiose kaimo erdvėse, naudojantis inovatyviomis ir mokslu grįstomis žiniomis.
Pasak Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės, pagal naująją ES kaimo plėtros politikos strategiją, siekiama regionų darnaus vystymosi ir sanglaudos. Kaimo vietovės tampa ne tik šiuolaikiškais žemės ūkio produkcijos centrais, bet ir saugo bei turtina natūralų kraštovaizdį, kultūrinį paveldą, kuria konkurencingas ekonomines veiklas ir didina bendruomenės kompetencijas.
„Želdynai dažnai vadinami žaliąja infrastruktūra, jie formuoja miestus, kaimus, miestelius bei jų erdves, praturtina pastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria atvirąsias, žaliąsias erdves, užtikrina ekologinį stabilumą“, – pabrėžia A. Klimienė.
Aistės Noreikaitės nuotr.
Užs. Nr. 4