Visi norime susitvarkyti savo gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus. Tą ir norėjome padaryti mes, gyvenantieji Polekėlės kaime, daugiabutyje. Kelerius metus rinkome pinigus ir norėjome pasikeisti
lietvamzdžius. Namo gyventojai ieškojo, kur ir kas pagamintų tuos lietvamzdžius pigiau ir juos uždėtų.
Kaip ir viskas buvo gerai – kaimynas M. V. paskambino ir sako: „Turiu draugą, kuris galėtų nupirkti ir uždėti lietvamzdžius ant namo“. Na, žinoma, jis tą pažįstamą atsivežė, išmatavome, kiek ko reikės ir viskas buvo šaunu. Užlipome dar ant stogo, apžiūrėjome, kad viskas tvarkoje. Aptarėme visus reikalus ir lietvamzdžių gamintojas paprašė pinigų medžiagom pirkti. Nieko blogo nepagalvojęs padaviau tuos iš visų kaimynų surinktus 400 eurų – juk kaimyno pažįstamas, draugas,- panašiai jis man telefonu prisistatė.
„Šiandien nuperkam medžiagas, ryt atvažiuoju jau dėti lietvamzdžių“,- sakė meistras.
Labai šaunu – sumanymas pavyks greitai ir pigiai.
Rytojaus vakare grįžęs iš darbo pamačiau, kad lietvamzdžių kabinimo darbai nevyksta. „Gal kokia problema iškilo?“- pamaniau.
Per daug nesijaudindamas po dviejų dienų nueinu pas kaimyną ir klausiu, kur tas jo draugas pradingo? „Ogi draugo nėra. Iš pradžių telefonu skambinau, signalas buvo normalus, kviečiantis, o jau po dienos abonentas buvo nepasiekiamas. Va taip ir dingo draugas, dingo ir 400 eurų“,- sakė kaimynas.
Nesąžiningas meistras buvo atvažiavęs žaliu „Nissan“ markės automobiliu, o mašinos numerį, deja, užsirašėme klaidingai. Šiuo metu visi sukčiaus žinomi duomenys perduoti policijos komisariatui. Tikimės kad šį žmogų pareigūnai suras. Tai dar viena pamoka, kad negalima pasitikėti nei draugais, nei pažįstamais, nei artimaisiais. Padaryk darbą – tada gausi pinigus.
Saulius Taločka
