Nuo plento Šiauliai-Panevėžys, už mašinų gamyklos, link Eibariškių mikrorajono, 0,9 km tęsiasi A. Povyliaus gatvė. Radviliškyje yra šimtai gatvių. Vienos jų ilgesnės, kitos trumpesnės. Dauguma jų istorinės atminties: Vytauto, Kęstučio, Žemaitės, Dariaus ir Girėno ir pan. Tai Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardės.
Šios gatvės anksčiau nebuvo, o viskas, kas už plento, vadinasi – miesto laukai. Iš karto už plento, dabartinės gatvės dešinėje buvo didelis sodas, jį vadinome Sereikų sodu. Už jo, kur dabar ,,Apsagos” degalinė, žiemą buvo didžiulė čiuožykla mūsų, užšalę balos. Žiemą, mes paaugliai, nusivalę ledą, žaisdavome ledo ritulį. Tolyn į kairę ir į priekį didžiuliai plotai ganyklų, kur ganėme karves ir daržai, kuriuose miestelėnai užsiaugindavome įvairių daržovių. Toliau, kairėje išsidėstęs Barzdinskio ūkis. Beje, mano giminaite yra jame gimusi ir jos pase – įrašas: gimimo vieta-Radviliškio raj. Eibariškių kaimas.
Gatvę šią nutiesė 9-me dešimtmetyje, suplanavus naująjį Eibariškių gyvenamųjų namų kvartalą. O pirmasis gyvenamasis namas buvo pastatytas kairėje pusėje apie 1990 m. Jo savininkas buvo ,,Auksinės varpos“ kolūkio pirmininkas Z.Ribokas, o adresas A. Povyliaus 13.
Tai kuo nusipelnęs buvo Lietuvai ir Radviliškiui Antanas Povylius. Enciklopedijoje trumpai apie jį parašyta, kad gyveno 1871-1961 metais. Gimė Radviliškio rajone Žironų (Žiranų) kaime, Lietuvos publicistas, lietuviškos spaudos platintojas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas. Kooperatininkas. Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas. Lietuvos Steigiamojo seimo atstovas. Rusijos II Valstybės Dūmos deputatas. Jo giminaitis tikras radviliškietis, beje, vardu – Povilas (galbūt neatsitiktinai toks vardas) papasakojo apie jį, kaip 6 – me praėjusio amžiaus dešimtmetyje lankydavosi Povylių dvare, Žiūronų kaime, kuriame turėjo 25 ha žemės. O pačiame Radviliškio miesto centre turėjo 7 ha žemės ir kurį laiką gyveno puikiame name toje vietoje, kur dabar yra vaistinė, o ankščiau buvo knygynas ir gastronomas.
Giminaitis prisimena, kaip 6 – me dešimtmetyje, vykstant trėmimams į Sibirą, Žiūronų ūkyje apsilankė represinės struktūros ir norėjo jų šeimą ištremti. O šeimininkas, tūrėjęs didelę asmeninę biblioteką, pasakė jiems pasiimti Lenino raštų vieną iš tomų ir paskaityti nurodytą puslapį. Pamatę su kokiu žmogumi susidūrė, atsiprašė jo ir paliko ramybėje.
Taip pat A. Povylius bendravo su to meto Lietuvos šviesuoliais: jo dvare – sodyboje lankėsi J. Paleckis, A. Sniečkus ir kiti valdžios atstovai. Sodyba pasižymėjo tvarka, daugelio veislių vaismedžių, medžių alėja.
Apie šviesuolį A. Povylių, jo gyvenimą ir nuveiktus darbus yra aprašyta ne vien enciklopedijoje, bet įvairiuose straipsniuose, knygose, žurnaluose.
Tai tokios istorijos nuotrupos iš mūsų žemiečio A. Povyliaus gyvenimo. O mes, radviliškiečiai, vieni gyvename toje gatvėje, kiti pravažiuojame ar einame ir nesusimąstome, kodėl vienu ar kitu vardu ji pavadinta. Ypač daug žmonių įvairiu laikotarpiu gyveno mūsų pagrindinėse didžiosiose gatvėse: Dariaus ir Girėno, Maironio. Gal Jūsų gatvėje gyveno garsūs šviesuoliai, o gal dar prisimenate ypatingų pastatų, aikščių ar įvykių?
V. Andriuškevičius, radviliškietis