Spalio 31 dieną meras Kazimieras Račkauskis Facebook paskyroje paskelbė, kad dovanojo elektros generatorių Radviliškio rajono šeimai. Tačiau įraše pamiršta paminėti, kad tas generatorius buvo pirktas už savivaldybės, o ne už asmenines mero lėšas. Ir čia verta atskirti du svarbius dalykus…Pirma, padėti ligoniukui yra būtina, nes vaiko gerovė ir gyvybė didžiausias turtas, visi džiaugiasi, kad Radviliškio rajono savivaldybė skyrė dėmesio sergančiam vaikui ir pinigai atiteko kilniam tikslui. Antra, nereikia prisidengiant sergančiu vaiku rinkti politinius taškus ir reklamuoti save, tai yra žema, ypatingai tokiai pareigybei kaip rajono merui.
Politikos gidas pagal Kazimerą Račkauskį: kaip surinkti Facebooko laikų už kitų nuopelnus
Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis apmokėtas generatorius, deja, tapo šauniu mero Facebook pasirodymo pagrindu. Įraše galima suprasti, kad tai kone vieno žmogaus kilnus žygdarbis, nors tai parodo ir komentatorių atsiliepimai, bet faktas yra vienas – prie šios pagalbos meras neprisidėjo nei vienu savo asmeniniu centu.
„Įteikėme,“ – rašo meras Kazimiero Račkauskio paskyroje, tik pamiršo parašyti su kuo jis ją teikia… Su žmona, kaimynu? Ir, kad šis dosnumas nėra privatus gestas. Čia, pasirodo, įvyko „mes“, tačiau po įrašu – dėkingumo ir garbės laurai tenka ne kažkokioms „mes“, o būtent merui.
Ar gera daryti gerą už kitų pinigus?
Meras Kazimieras Račkauskis tvirtina, kad nepadėti sergančiam vaikui būtų buvę nehumaniška. Visiškai teisingai. Bet kai paramos teikimo veiksmas pavirsta pagyrų ir reklaminių „selfių“ galimybe, natūralu, kad pasipila klausimai. Jei jau tokia svarbi labdaringa veikla, kodėl neparašyti paprastai ir aiškiai: generatorius įteiktas savivaldybės dėka, o meras – tik jos atstovas? Pats meras K. Račkauskis atsakyme redakcijai savo įrašą vertina teigiamai, pasak jo, jis nenori ir nesiekė prisiimti savivaldybės nuopelnų. Tačiau ar iš tiesų buvo taip?
Nepamirškime, kad mero Facebook įrašas – ne asmeninis, kaip tvirtina pats meras, bet ir ne savivaldybės. Tai tiesiog socialinės medijos manipuliacija, kai viešame įraše paminima tik „įteikėme“ neaišku su kuo, bet toliau kalbama tik apie „merą, kuris padeda“, o visa kita paliekama kurti skaitytojų vaizduotei.
Šis atvejis, manome, ne pirmas ir ne paskutinis, kai už savivaldybės pinigus meras dedasi aureolę. Tai tik primena, kad kai garbės troškimas ima viršų, net ir geriausios intencijos gali pasirodyti lėkštos ir dviprasmiškos.
Emilija Laukagalytė
