Gyventojai neretai kreipiasi į ligonių kasas, klausdami, ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojami akinių lęšiai bei akių lęšiukai. Ligonių kasų specialistai primena, kad regos sutrikimų turintiems žmonėms – ir vaikams, ir suaugusiesiems – yra kompensuojamos abi priemonės, tačiau tam tikra tvarka.
PSDF lėšomis akinių lęšiai apmokami gydytojui oftalmologui nustačius, kad geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo. Vaikams, turintiems gydytojų siuntimus, akinių lęšiai skiriami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus.
Akinių lęšiai pacientams skiriami dėl įvairiausių ligų, kurios pažeidžia regėjimą: lęšiuko ligų, gyslainės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato ir kt.
Turėdami siuntimą apdraustieji gali patys pasirinkti gydytoją oftalmologą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su ligonių kasa (TLK). Oftalmologo konsultacijai siunčiantis šeimos gydytojas privalo informuoti pacientą, kur tokios paslaugos teikiamos ir nurodyti bent tris įstaigas. Informaciją apie gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su TLK, galite rasti čia.
Gydytojui oftalmologui išrašius siuntimą kompensuojamiesiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo reiktų kreiptis į optikas, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Gyventojai taip pat dažnai klausia ligonių kasų specialistų, ar reikia mokėti už akies lęšiuką, kai atliekama jo keitimo operacija. Atsakydami gyventojams specialistai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su ligonių kasa, operacijai atlikti reikalingi medikamentai bei medicinos pagalbos priemonės (MPP), taip pat akių lęšiukai apmokami PSDF lėšomis. Todėl mokėti už akies lęšiuką iš savo kišenės tikrai nereikia. Išimtis yra tik tie atvejai, kai pacientas savo noru pasirenka brangesnį, nei ligonių kasų kompensuojamas lęšiukas. Tuomet į sveikatos priežiūros įstaigos kasą reikia sumokėti lęšiukų kainos skirtumą, bet ne visą jo kainą.
Gydantis stacionare pacientui būtinus vaistus, reikiamas priemones turi įsigyti pačios sveikatos priežiūros įstaigos ir panaudoti jas gydymo metu, todėl pacientui pačiam nei vaistų, nei MPP pirkti nereikia. Gydymo įstaigos privalo pacientą informuoti apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti nemokamai.
Ligonių kasos primena, kad pacientai, norintys pasitikrinti regėjimo aštrumą ar pajutę pirmuosius regos sutrikimo požymius, pirmiausia turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jis kasmet profilaktiškai turi patikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą. Vieną kartą per dvejus metus tikrinamas regėjimo aštrumas ir akispūdis 19-40 metų amžiaus žmonėms. 41-65 metų amžiaus žmonėms regėjimas tikrinamas kartą per dvejus metus, akispūdis – kartą metuose, o nuo 65 metų – tikrinama kasmet. Jeigu prireikia platesnio ištyrimo, pacientas gali būti siunčiamas gydytojo oftalmologo konsultacijai.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
BNS nuotr.