Ekspertai atskleidžia, kokie duomenys gali būti kaupiami jūsų įrenginyje ir kaip juos apsaugoti
Naujasis Statista tyrimas rodo, jog per pandemiją telefonų naudojimas padidėjo 70%. Suaktyvėjęs mobiliųjų įrenginių naudojimas kelia nerimą saugumo internete ekspertams dėl grėsmių vartotojų privatumui.
Šiais laikais sunku nustatyti, kiek daug informacijos telefonai saugo apie mus. Kiekvieną kartą, kai vartotojas naršo internete, siunčia elektroninį laišką, apsipirkinėja interneto parduotuvėse, įrenginys stebi veiksmus, įsimena ir vėliau gali perduoti šią informaciją reklamos tiekėjams. Maža to, retais atvejais telefonas gali įrašyti savo šeimininko pokalbius, o tai kelia dar didesnį nerimą.
Kaip patikrinti savo telefoną?
Dėl telefone esančios virtualaus asistento funkcijos („Siri”, „Google Assistant”) įrenginiai nuolat klausosi savo šeimininkų, bandydami išgirsti aktyvacijos komandą ir išpildyti vartotojo prašymą. Vėliau šios komandos gali būti įrašomos ir naudojamas reklamos tikslais, todėl neretai vartotojai pastebi, jog, ko nors paklausę virtualaus asistento, po kiek laiko suranda su tuo susijusią informaciją interneto reklamose.
Maža to, virtualūs asistentai kartais įrašo klaidingą informaciją, pavyzdžiui, kai netesingai išgirsta aktyvacijos komandą („Sykis” vietoj „Siri” arba „Ok gulim” vietoj „Ok Google”).
Geriausias būdas sužinoti, ar telefonas slapta įrašo jūsų pokalbius, yra paspęsti jam spąstus.
Išsirinkite temą, kuri niekaip nebūtų susijusi su jūsų asmenybe ir kuria niekada nebuvote susidomėję. Labai svarbu sugalvoti temą ir netyrinėti jos per savo išmaniuosius įrenginius. Tada apgalvokite raktažodžius, galinčius sužadinti paieškos sistemas, ir aptarkite temą garsiai prie savo įrenginio, paminėdami visus raktažodžius. Tuomet stebėkite, ar internete neatsirado naujų, su tema susijusių reklamų. Jei pastebėsite kažką panašaus, jūsų telefonas greičiausiai prie to prisidėjo.
Ką jūsų telefonas žino apie jus?
- Jūsų buvimo vieta. Daug programėlių prašo prieigos prie lokacijos, todėl telefonai dažniausia žino, kur mes lankomės dienos eigoje.
- Jūsų prisijungimai. Telefone dažniausiai būna saugomi prisijungimai prie socialinių tinklų, internetinių parduotuvių ir programėlių.
- Jūsų asmeniniai duomenys, kuriuos vedate apsipirkdami telefonu.
- Jūsų pokalbių temos, kurios tampa prieinamos per virtualiuosius asistentus.
- Kaip jūs judate. Ši informacija yra renkama su sportu ir sveiku gyvenimo būdu susijusioms programėlėms.
- Jūsų biometriniai duomenys. Prieiga prie išmaniųjų telefonų dažniausiai yra saugoma pirštų antspaudais arba veido atvaizdu.
- Viskas, ko jūs ieškote per paieškos sistemas. Jūsų naršymo istorija gali būti naudinga gamintojams, kurie parduoda savo produkciją per reklamas internete.
- Nuotraukų informacija (angl. metadata). Nuotrauka, kurią kam nors siunčiate arba dalinatės internete, atskleidžia jūsų telefono modelį, laiką ir vietą, kur nuotrauka buvo padaryta.
Kaip apsaugoti savo telefoną?
Kadangi įrenginiai kaupia daug mūsų asmeninės informacijos, jie turėtų būti tinkamai apsaugoti, kad galėtumėme valdyti savo duomenų privatumą.
Visų pirma, peržiūrėkite, prie kokių duomenų suteikiate prieigą tam tikroms programėlėms. Dažnai programėlės prašo prieigos prie jūsų kontaktų, nuotraukų, lokacijos, garso įrašų, nors jų veikimui ši informacija įtakos nedaro. Svarbu kritiškai įvertinti, ar suteikiate tik būtiną informaciją. Nepamirškite kartais ištrinti jums nebeaktualią arba nereikalingą informaciją iš savo įrenginio, pavyzdžiui, naršymo arba komandų istoriją, jei naudojatės virtualiu asistentu.
Venkite viešųjų Wi-Fi tinklų arba junkitės prie jų naudodamiesi VPN (virtualus privatus tinklas). Programišiai naudojasi neapsaugotais bevieliais tinklais bandydami nulaužti vartotojų įrenginius, todėl, jungdamiesi prie interneto viešoje vietoje, naudokite mobiliuosius interneto duomenis. Jei ši opcija jums netinka – atsisiųskite VPN, kuris užšifruos jūsų interneto duomenis ir programišiai negalės pasiekti jūsų asmeninės informacijos per bevielį tinklą.
Dar vienas būdas apsaugoti telefoną yra dviejų faktorių identifikacijos (2FA) naudojimas, kai programėlė, įrenginys arba internetinė paskyra yra apsaugoti ne tik slaptažodžiu, bet ir dar vienu papildomu vartotojo identifikacijos būdu (per mobilų telefoną, piršto antspaudą ir pan.). Rekomenduojama naudotis šia funkcija visose įmanomose programėlėse jūsų telefone, nes tai stipriai sumažina duomenų praradimo riziką net ir pametus įrenginį.