Radviliškio rajono Šiaurės vakariniame pakraštyje, prie Šiaulių–Šiaulėnų kelio, prigludęs Jonaitiškių dvaras. Dvarvietės centre – gražiai restauruotas ponų namas, sutvarkyta jo aplinka, šalia senas parkas, yra keli neseni pastatai prie tvenkinio su poilsiautojams reikalinga įranga, ir rytinėje dalyje išlikęs XIX a. ūkinis statinys.
Susidomėjimą pirmiausia sukėlė paradiniai vartai su herbu, kuris liudija, kad dvaro savininkai buvo kilmingi žmonės. Kas gi buvo tie Jonaitiškio dvaro savininkai, kodėl taip vadinamas dvaras?
Užsukus į dvaro svetainės istorijos skyrelį, nustebino ten esantis dviejų sakinių tekstas, iliustruotas dviem istorinėmis nuotraukomis: „Jonaitiškių dvaras įkurtas 1850 m. (būtent tais metais pastatytas pagrindinis dvarvietės pastatas). Jonaitiškių dvaro įkūrėjai – grafų Zubovų-Oertelių šeima, kurių kilmingi protėviai ne tik Zubovai, bet ir Čiurlioniai”. Perskaičius tekstą pasidarė aišku, kad jis ne istoriko(-ės) parašytas. Gana mįslingas. Apie Zubovų-Oertelių šeimą, kaip Jonaitiškio dvaro įkūrėjus, nieko nežinojau, nors grafai Zubovai Šiauliuose yra gan gerai žinomi. Kilo keletas klausimų, kurių pagrindinis – Kas tie Oerteliai? Kaip Zubovai susiję su Oerteliais ir Čiurlioniais?
Oerteliai – vokiečių kilmės bajorai. Žemes, kur dabar yra Jonaitiškio dvaras, paverstas kaimo turizmo sodyba, ir kaimą jie įsigijo XIX. a. pradžioje ar truputi vėliau. Per 1863–1864 m. sukilimą Orteliai ne tik uoliai rėmė sukilėlius, kurie laikėsi Didžiojo tyrulio pelkėse, bet dvaro savininkas Johan von Oertel pats dalyvavo jame ir praradęs sveikatą vėliau mirė. Oerteliai atidavė beveik visą dvare turėtą maistą, galiausiai patiems teko srėbti putrą …
XIX a. pab. –XX a., iki 1944 m., išskyrus 1940-41 m., dvarą valdė Johano sūnus Jonas Oertelis (1871 – 1961). Būtent jo vardu pavadintas ir dvaras, ir kaimas. Orteliai, ypač Jonas, buvo sulenkėję, katalikai, dosnūs, geri, teisingi žmonės. Net elgetaujančius priglausdavo. Dvaro parke stovėjo didelis kryžius, o ponų namuose kabėjo didelė Aušros vartų švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, prie kurios šeima (mama su vaikais) melsdavosi. Jonas turėjo dvi žmonas, su pirmąja Stanislova, susilaukė 17 vaikų. 1920 m. rūpindamasi dvaro darbuotojais, Stanislava užsikrėtė šiltine ir mirė. 1927 m. dvaro savininkas dar kartą vedė. Šįkart buvusią savo vaikų mokytoją, atvykusią iš užsienio, Zofiją Filleborn. Ji pagimdė sūnų Steponą.
Oerteliai susigiminiavo su Zubovais vedybų keliu: Vladimiro Zubovo (1887–1959), duktė Ona (Ana) ištekėjo už Mečislovo Oertelio, jau Nepriklausomoje Lietuvoje baigusio Panevėžio lenkų gimnaziją, vėliau tapusio Lietuvos karininku, dar vėliau agronomu. Mečislovo uošvio V. Zubovo asmenybė verta gero filmo. Grafas, agronomas, mokslininkas (parašė ir apsigynė disertaciją), aukštosios mokyklos dėstytojas, galiausiai Jonavos rajono kolūkio „Komunaras” pirmininkas. Trumpai ragavo ir tremties duonos. Iš ten jį ištraukė giminaičiai, gyvenę Maskvoje.
Jo sūnus taip pat Vladimiras (1907–2007), garsus architektas, vedė M. K. Čiurlionio dukrą Danutę. D. Čiurlionytės motina Sofija Kymantaitė, rašytoja ir visuomenės veikėja, buvo iš lietuviškos bajorų Kymantų giminės, o tėvas iš miestelėnų. Taip susijungė trys bajoriškos ir viena nebajoriška giminės. Nuo labai darnios ir patriotiškos šeimos, kuriai didelę įtaka turėjo Sofija, ši Zubovų giminės šaka visai sulietuvėjo ir davė ne vieną talentingą Respublikos pilietį.
1944 m. J. Ortelis su šeima ir dalimi savarankiškai gyvenusių vaikų pasitraukė iš Lietuvos ir vėliau įsikūrė Australijoje. Ten ir mirė. Jo sūnus iš antrosios santuokos Steponas, baigęs universitetą, tapo žymiu mokslininku, skaityti paskaitų atvykdavo ir į Europos universitetus. Jono Oertelio artimieji turėjo vyriškosios ir moteriškosios giminės palikuonių. Todėl Oertelių giminė gyvuoja iki šiol: jie gyvena ir užsienyje, ir Lietuvoje.
Jonas Sireika
Autoriaus fotografuotos ir surinktos nuotraukos
