Prieš 4 metus Anapilin išėjo Vytenis Rimkus. Tai buvo, ko gero, ryškiausia ir įtakingiausia XX a. pab.–XXI a. pr. kultūros bei visuomenės gyvenimo figūra Šiauliuose. O ir Lietuvoje plačiai žinoma asmenybė, apdovanota gausiais talentais: pedagogas, mokslininkas, menotyrininkas, žurnalistas (neprofesionalus), menininkas. Nuo paprasto aukštosios mokyklos dėstytojo pakilo iki hab. m. daktaro, profesoriaus. Per ilgą, paženklintą tremtimi ir lageriu, savo gyvenimą nuveikė neįtikėtinai daug. Vien įvairių jo publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje – keli tūkstančiai. Ištisus dešimtmečius V. Rimkus, liaudies meno, tautodailės ir profesionalaus meno žinovas, buvo tarpininkas tarp menininkų ir plačiosios visuomenės auditorijos, supažindindavo ją su menininkų pasiekimais.
Nuo pat dienraščio „Šiaulių kraštas“ susikūrimo V. Rimkus aktyviai bendradarbiavo su jo redakcija, kad galėtų informuoti visuomenę apie meno raidą, jo problemas ir aktualijas.
Laikraščio vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis, suprasdamas V. Rimkaus asmenybės mastą, jausdamas jos žavesį ir visuomeninį svorį, 2018–2019 m. kalbino profesorių, kad geriau atskleistų V. Rimkaus gyventų epochų sudėtingumą, asmenybės savybes, jo, ir kaip dailės istorijos specialisto, ir kaip visuomenininko, įnašą į Lietuvos kultūrą ir politiką.
Šių interviu pagrindu, pridėjus „Šiaulių krašto” publikacijas apie V. Rimkų, paties profesoriaus ir jo žmonos Česlavos atsiminimus, taip pat kai kuriuos jo rašytinius darbus, V. Vertelis išleido įdomią ir vertingą knygą, skirtą garbiajam Šiaulių Piliečiui (pats V. Vertelis su žmona Regina yra ir knygos leidybos rėmėjai).
V. Rimkus – Šiaulių miesto ir rajono Garbės pilietis, stipriai mylėjo savo Tėvynę Lietuvą, daugybę metų triūsė jos labui, pasižymėjo tolerancija, buvo įdėmus klausytojas, niekada nepuolantis smerkti kitų, bet siekiantis juos suprasti. Žmona Česlava yra sakiusi: „Jokio pykčio niekam nejautė…” Tikriausiai tai viena V. Rimkaus charakterio esminių savybių, padėjusi jam tapti neginčijamu autoritetu ir pelniusi didžiulę pagarbą.
Džiaugiuosi, kad kelis dešimtmečius teko dirbti toje pačioje aukštoje mokykloje ir nemažai bendrauti. Priešpaskutiniais savo gyvenimo metais Profesorius padovanojo ir savo knygą „Pilėnų didvyriai” su autografu.
Jonas Sireika
