Prie Šiaulių–Tytuvėnų kelio, likus 8 km iki Tytuvėnų, Johampolyje akį patraukia neįprastas paminklas – prie senos sugriuvusio mūrinio pastato sienos gulintis storo nužievinto ąžuolo kamienas su dalimi storųjų šakų. Ant ąžuolo pritvirtinta lenta skelbia, kad tai buvęs Gruževskių dvaro ąžuolas, pabaigęs savo gyvenimą.
Gruževskiai buvo lenkų kilmės Lietuvos bajorų giminė, kurios istorija mūsų krašte prasidėjo dar XVI a. viduryje, kai iš 8 lenkų bajoro nuo Lomžos Pavelo sūnų 5 persikėlė į LDK, įsigijo dvarų Žemaitijoje ir Naugarduko žemėje. Senojoje Lietuvoje Gruževskiai po kurio laiko iškilo į bajorijos elitą, užėmė aukštas valstybines pareigas. Iš Gruževskių Naugarduko šakos pasižymėjo, į istoriją pateko, Jonas Gruževskis, gyvenęs XVI a. pab.–XVII a. I p. Tapęs VU rektoriumi, jis 1644 m. įkūrė Teisės fakultetą. Žemaitijoje Gruževskių valdų centras buvo Kelmės dvaras.
Gruževskiai Johampolio dvarą valdė iki 1940 m. Paskutinis savininkas buvo Oskaras Gruževskis, su žmona Dorota turėjęs du sūnus – Joną ir Jurgį. 1941 m., pirmosios sovietinės okupacijos metu, Gruževskiai emigravo į Vokietiją. Jie pasinaudojo susitarimu tarp SSRS ir nacių Vokietijos dėl galimybės repatrijuoti į Vokietiją vokiečiams, taip pat evangelikams liuteronams. Gruževskiai buvo būtent evangelikai liuteronai. Kelmėje jie pastatė kirchę, tebestovinčią ir dabar. Iš Vokietijos Gruževskiai persikėlė į Australiją. Oskaro sūnus Jonas vedė lietuvaitę nuo Marijampolės.
Gruževskių dvare po karo veikė arklių-mašinų nuomojimo punktas, buvo įkurtas „Naujosios sodybos“ kolūkis. Laikui bėgant, neturėdamas šeimininkų, dvaras ir ūksmingas parkas prie jo, sunyko. Ponų sodyba 1949 m. paversta mokykla. Vaikai ten mokėsi iki 1994 m. Ištuštėjęs ir nykstantis pastatas 2001 m. rekonstruotas, įrengti 4 butai.
Jonas Gruževskis, gimęs Johampolyje 1934 m. tris kartus lankėsi tėvų žemėje ir Kelmės dvare.
Praėjusiais metais Mockaičių ir Johampolio gyventojai gražiai pagerbė Gruževskių atminimą, pastatydami „Gruževskių ąžuolą”.
Jonas Sireika
autoriaus nuotraukos
