1941 metų birželio 23 dieną Lietuvoje prasidėjo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizuotas sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Sukilimo metu žuvo per 2000 sukilėlių – panašiai kiek ir 1918-1920 metų nepriklausomybės kovose. Sukilimas nesugebėjo iškovoti nepriklausomybės ir netrukus prasidėjo nacių okupacija. Tačiau sukilimas lietuvių tautai ir visam pasauliui parodė, kad 1940-aisiais į SSRS Lietuva nestojo savo noru, o kartu nuplovė ir nepasipriešinimo sovietų okupacijai gėdą.
Nepaisant to, šiandien Sukilimo dalyviai, įskaitant žuvusius kovoje už nepriklausomybę, yra smerkiami ir juodinami politikų ir apžvalgininkų. Iš pradžių užsipultas Lietuvoje perlaidotas Sukilimo iškeltos Laikinosios Vyriausybės vadovas Juozas Brazaitis. Neva susitepęs Holokaustu. Jį nuo visų kaltinimų seniausiai, dar 1973 metais, buvo išteisinusi JAV Senato komisija. Vėliau užsipultas sukilimo organizatorius, diplomatas Kazys Škirpa. Ties juo puolimas aprimo. Tačiau jis niekaip neaprimsta šmeižiant nacių koncentracijos stovykloje kalintą ir vėliau sovietų KGB kalėjime nužudytą Joną Noreiką – Generolą Vėtrą. Lietuvos laisvės kovoms priešiški asmenys vėl ir vėl kelia kaltinimą, esą Noreika dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse.
Pavasarį skandalistas Stanislovas Tomas Vilniuje vidury dienos sudaužė J. Noreikos atminimo lentą, kartodamas melą apie jo tariamą indėlį į žydų žudynes. Vėliau nuo teisėsaugos pabėgo ir pasiprašė politinio prieglobsčio Austrijoje. Lietuvoje tuo tarpu Vilniaus meras liberalas R. Šimašius po ilgų dvejonių, paaiškėjus, kad senoji lenta buvo pakabinta savivaldybės lėšomis, galiausiai sutiko pakabinti naują. Bet ne naują, o tą pačią sudaužytą ir surinktą iš šukių.
Taip meras įtvirtina savo nuostatą, kad ginčas dėl Noreikos vertinimo dar gali ir turi tęstis, tad kol kas geriau palikime senąją lentą. Kam čia įrenginėti naują, jeigu ją dar gali tekti nukabinti? Tačiau Noreikos lentos nukabinti nėra jokio pagrindo. Tiek istorikai (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras), tiek ir teismas yra aiškiai patvirtinę, kad J. Noreika su naciai nekolaboravo ir Holokauste nedalyvavo. Taigi jo atminimas švarus, o jį įamžinti turėtų nauja, neišniekinta lenta. Simboliška smulkmena, sakysite. Gal ir taip. Bet iš tokių dalykų susideda visa mūsų savigarba. Jeigu valdžia gėdijasi tautos didvyrių, žuvusių už Lietuvos laisvę, visuomenė privalo imtis iniciatyvos ir pagarbą atiduoti pati. Dvigubai. Tą ir padarėme, pagamindami naują, gražesnę lentą. Ar išdrįs ją pakabinti ir ar įsipareigos apsaugoti liberalus Vilniaus meras?
