Janina Domaševičiūtė -Stanionienė gimė 1917 metų sausio 3d. Prasčiūnų kaime, Baisogalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, mirė 1994 metų gegužės 2 d. Kaune. Šeimoje augo penki vaikai: trys seserys ir du broliai. Janina buvo vyriausias vaikas šeimoje. Vienas brolis mirė dar jai besimokant gimnazijoje. Jos tėvai buvo silpnos sveikatos, tėtis tuojau po vedybų neteko kojos. Gyvenimo sąlygos nuo pat vaikystės buvo sunkios, todėl nuo trejų metų amžiaus Janiną augino jos seneliai, motinos tėvai, gyvenę Baisogalos miestelyje.
1928 metais J. Domaševičiūtė baigė Baisogalos pradinę mokyklą gyvendamas pas senelius. Tų pačių metų rudenį ji išvyko gyventi į Kauną, pas mamos seserį, kuri sudarė jai sąlygas mokytis gimnazijoje. 1936 metais Janina baigė Kauno. Šv Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnaziją (dabar Kauno „Saulės“ gimnazija). Tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos skyrių, kurį baigė 1940 metais.
J. Domaševičiūtė buvo neturtinga, pragyvenimui trūko lėšų ,todėl 1940 metų spalio mėnesį įsidarbino Kauno universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos ir deniatrijos katedroje medicinos seserimi. Dirbdama katedroje, ji rengėsi valstybiniams egzaminams, kuriuos išlaikiusi, 1941 metų vasario 26 d. gavo dantų gydytojos diplomą,o gruodžio mėnesį pradėjo dirbti Stomatologijos ir dentiatrijos katedroje preparatore.
Vokiečių okupacijos metais J. Domaševičiūtė buvo atleista iš universiteto ir dirbo dantų gydytoja Kauno miesto trečiojoje bei kalėjimo poliklinikose, vienerius metus vertėsi privačia praktika. 1944metais Janina perlaikė kai kuriuos valstybinius egzaminus ir gavo gydytojos stomatologės diplomą.
Tais pačiais metais ji grįžo į Kauno valstybinį universitetą ir dirbo Stomatologijos katedros Chirurgijos skyriuje asistente, o nuo 1946 metų rektoriaus įsakymu buvo perkelta į terapinės stomatologijos sektorių.
Dirbdama asistente, J. Domaševičiūtė vedė praktikos darbus studentams, skaitė terapinės stomatologijos disciplinos paskaitas. 1946 metais Janina ištekėjo už gydytojo Stasio Stanionio, o 1950 metais jiems gimė duktė Raimonda.
J. Stanionienė buvo pareiginga ir darbšti dėstytoja, gera specialistė, ypač domėjosi viršūninių periodontitų gydymu, atokiaisiais gydymo rezultatais – tai paskatino ją rašyti mokslinius straipsnius bei stoti į aspirantūrą. 1957-1958 metais ji mokėsi vienmetėje aspirantūroje. Jos vadovu buvo paskirtas prof. I. Lukomskis.
Baigusi aspirantūrą 1958 metų gruodžio 26 d. J. Stanionienė sėkmingai apgynė medicinos mokslų kandidatės disertaciją tema „Vienasensinio lėtinio periodontito (pericementito)gydymo klausimu“. Tais pačiais metais, rugsėjo 5d., ji konkurso tvarka buvo išrinkta Kauno valstybinio medicinos instituto Terapinės stomatologijos katedros vedėja. 1959 metais prie Terapinės stomatologijos katedros buvo prijungtas Ortopedinės stomatologijos skyrius ir įsteigta Terapinės-ortopedinės stomatologijos katedra, kuriai J. Stanionienė vadovavo iki 1971metų.
1960 metų gegužės 27 d. Mokslo taryba išrinko J. Stanionienę eiti docentės pareigas Terapinės-ortopedinės stomatologijos katedroje. Aukščiausia atestacinė komisija mokslinį docentės vardą patvirtino 1961metais. Docentė Janina Stanionienė buvo kruopšti ir išradinga specialistė. Ji parašė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių gydomojo darbo klausimais. Kai kurie jos mokslinio-tiriamojo darbo rezultatai buvo įdiegti beveik visose Lietuvos gydymo įstaigose. Kaip gydytoja stomatologė yra suteikusi kvalifikuotą medicininę pagalbą daugybei žmonių. Kauno medicinos institute doc. J. Stanionienė dirbo 37 metus ir parengė daugiau kaip tūkstantį jaunų gabių gydytojų stomatologų. Ji skaitė terapinės stomatologijos paskaitų kursą,vedė praktikos darbus vyresnių kursų studentams, parengė daug vaizdinių priemonių su bendraautoriais parašė tris metodinius leidinius studentams. Jos pastangų dėka 1965 metrais buvo išleistas prof. I. Lukomskio Terapinės stomatologijos vadovėlis lietuvių kalba.
Doc. J. Stanionienė per visą gyvenimą aktyviai dalyvavo stomatologų visuomeninėje veikloje. Ji buvo Respublikinės stomatologų mokslinės draugijos valdybos narė ir Kauno miesto bei zonos stomatologų mokslinės draugijos valdybos pirmininkė. Daugelį metų ji dalyvavo Respublikinės gydytojų stomatologų atestacinės komisijos veikloje. Už nuoširdų darbą rengiant gydytojus atestacijai ji buvo gavusi sveikatos apsaugos ministro V. Kleizos padėką. Už gerą darbą ji ne kartą gavo Kauno medicinos instituto rektoriaus padėkas. 1976 metais apdovanota Sveikatos apsaugos žymūno ženklu ir buvo pristatyta kandidate nusipelniusio gydytojo stomatologo Garbės vardui gauti.
Doc. J. Stanionienė buvo gera pedagogė, aukščiausios kvalifikacijos gydytoja stomatologė, todėl turėjo didelį autoritetą tarp gydytojų stomatologų. Ji buvo nepaprastai kukli, rami, visada taktiška, už tai ją mėgo kolegos, dėstytojai, studentai. Pedagoginį darbą baigė ir išėjo į pensiją 1981 metais.
Doc. J. Stanionienės vyras gyd. S. Stanionis buvo ilgametis Kauno miesto Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiasis gydytojas. Jų dukra Raimonda Stanionytė baigė Kauno medicinos institutą ir tapo gydytoja. Docentė susilaukė anūkės Vitutės, kurią nepaprastai mylėjo.
Išėjusi į pensiją doc. J. Stanionienė kartais talkindavo dirbdama katedroje mėnesį – kitą, gyveno labai gražioje Kauno Žaliakalnio vietoje, kur jos gyvenimas ir užgeso. Palaidota Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse.