Inovatyvus insulto gydymas – sėkmė ir gydytojui, ir pacientui

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė svarbiausiu pasiekimu vadina sutrumpėjusį laiką, per kurį nuo simptomų pradžios pacientas atvyksta į ligoninę. Zitos Katkienės nuotr.

Insulto gydymui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sėkmingai taikomi inovatyvūs gydymo metodai. Šios naujovės, rūpinantis ūmų insultą patyrusiais pacientais, parodė, kad per trumpą laiką medicinos srityje galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Puikus to įrodymas – praėjusių metų duomenys, kai per metus insulto ištiktiems pacientams taikyta daugiau inovatyvių gydymo metodų, nei prieš dvejus metus. 88 invazinės trombektomijos bei 154 trombolizės – puikūs ligoninės medikų pasiekti rezultatai, rūpinantis pacientais su ūmiu galvos smegenų kraujotakos sutrikimu.

Laiku atvykstančių daugėjo

Dėl galvos smegenų insulto žmogus gali netekti gyvybės, bet gali ir išvengti net mažiausių ligos pasekmių ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė svarbiausiu pasiekimu vadina sutrumpėjusį laiką, per kurį nuo simptomų pradžios pacientas atvyksta į ligoninę. 

„Kuo pacientas greičiau atvežamas, tuo greičiau jam suteikiama pagalba. Jei nuo požymių pradžios atvežamas per 4,5 val., taikant modernų gydymo metodą – intraveninę trombolizę, jis gali būti išgelbėtas ir neliks jokių liekamųjų reiškinių“, – teigia specialistė.

Pasak gydytojos E. Galvanauskaitės, insultas gali ištikti bet kada: kai žmogus sportuoja, miega, dirba ar net ilsisi. Todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius insulto požymius: sutrikusi kalba, rega, paralyžiuojamos galūnės, perkreipiamas veidas. Atsiradus vienam iš šių simptomų būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri turėtų pacientą atvežti į insulto gydymo centrą, kuris ir yra Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Be pagalbos nelieka ir nespėję atvykti geriausiu laiku, medikų vadinamu „auksinėmis minutėmis“ tik pagalba jiems bus kita ir pasekmės kitokios. Laikas gydant šią patologiją toks svarbus dėl to, kad liga pažeidžia smegenis, kurių ląstelės žūsta akimirksniu.

Pagal šiuo metu esančią tvarką greitosios medicinos pagalbos tarnybos į ligoninę atvežto paciento jau laukia medikų komanda, kuri skubiai atlieka reikiamus tyrimus ir sprendžia, ką toliau daryti. Pasak specialistės, gali būti priimamas sprendimas daryti trombolizę, leidžiant į veną vaistą trombolitiką. Po to atliekama angiografija. Tyrimas parodo, ar yra trombas kraujagyslėje. Jam esant, atliekama mechaninė trombektomija – operacinėje intervencijų specialistas iš kraujagyslės pašalina trombą. Šios procedūros efektas, kai dingsta ligos požymiai, pasak gydytojos, matomas ant operacinės stalo.

Nuo 2012 metų, kai Lietuvoje įkurtas insulto klasteris, suteikiantis įpareigojimus ligoninėms, kad pacientas, ištiktas insulto, laiku patektų į ligoninę, kurioje bus suteikta reikiama pagalba – trombolizė arba trombektomija. Tačiau tam svarbios minėtos „auksinės minutės“, kurios ir lemia gydymo sėkmę.

Trombektomija – ne kiekvienam

Pasak gydytojos E. Galvanauskaitės, trombektomija – ne tik sudėtinga, bet ir labai rizikinga operacija. Šis  metodas – ne kiekvienam. Jis gali būti taikomas ligoniams tik tada, kai nuo pirmųjų insulto simptomų: kalbos sutrikimo, paralyžiaus, koordinacijos sutrikimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 6 valandos. Ilgiausiai – 12 valandų. Anot gydytojos, svarbu ne tik laikas. Kompiuteriu turi būti patvirtinta, kad nėra kraujavimo į smegenis, nėra netikėtos patologijos, smegenų pokyčių. Per šešias valandas galima atstatyti kraujotaką ir, sėkmės atveju, žmogus vėl valdo galūnes, atsistato kalba.

Deja, labai dažnai pacientai neatvyksta laiku. Vieni namuose laukia, kol praeis, kiti, dažnai vyresnio amžiaus žmonės, gyvena vieni ir juos randa artimieji, kai nežinoma požymių pradžia ir taikyti šios procedūros medikai negali, nes pakenktų. Todėl labai svarbu žinoti, kada atsirado pirmieji ligos simptomai, paralyžius.

Šiai procedūrai atlikti ypač svarbu organizuotumas pačioje gydymo įstaigoje bei sklandus komandinis darbas. Ligoninėje įkurtas Intervencinės kardiologijos postas, visą parą dirba intervencinis kardiologas bei visa komanda.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos ligoninėje įkurtas Insultų gydymo centras. Jų dėka apie 40 proc. sumažėjo hospitalinis mirtingumas dėl insultų.

Trombektomija – ne pigi procedūra. Vienkartinės priemonės trombektomijai kainuoja nuo 4-5 tūkstančių eurų. Sąnaudos yra didžiulės ir sąlyginai toks gydymas kainuoja labai daug, tačiau ši pagalba užtikrinama kiekvienam pacientui.

Trombolizės tikslas – ištirpinti trombą

Taip pat neįgalumą susirgus išeminiu insultu gali padėti mažinti modernus gydymo metodas – intraveninė trombolizė, kurios tikslas – ištirpinti trombą arba embolą užsikimšusioje galvos smegenų arterijoje ir tokiu būdu atkurti kraujotaką bei sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje.

2002 metais trombolizė tapo pirmiausia pasirenkamu gydymo metodu Europoje. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ši procedūra taikoma nuo 2008 metų. Pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, amžiaus vidurkis apie 60 metų. Procedūros dažniau atliktos vyrams.

Pasak gydytojos neurologės E. Galvanauskaitės, labai svarbu, kokios būklės pacientas, ištiktas insulto, atvyksta į gydymo įstaigą. Pacientams, susirgusiems išeminiu insultu, pradinis neurologinis deficitas (sukeltas išeminio insulto) vertinamas vadovaujantis Nacionalinio sveikatos instituto insulto skale. Pagal surinktų balų skaičių daugumos pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, būklė buvo vidutinio sunkumo.

Intraveninė trombolizė galima  kaip pagrindinis ūminio išeminio insulto gydymo metodas, kai nuo simptomų pradžios praėjo ne daugiau kaip 4.30 valandos. Pagal pasaulines neurologų rekomendacijas siekiama, kad intraveninė trombolizė būtų atlikta kuo greičiau, t.y. per valandą nuo simptomų pradžios. Medikai šį laiką vadina „auksinės valandos“ terminu, nes „laikas – smegenys“.

Insultas – viena dažniausių mirties priežasčių ir pirmaujanti tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų. Medikai pastebi, kad dėl streso, netinkamo gyvenimo būdo, jaunėja daugelis ligų, kuriomis įprastai serga vyresnio amžiaus žmonėms. Vis jaunesnius ištinka ir išeminis insultas. Tad apie šią ligą bei galimybę išvengti sudėtingų sveikatos problemų reikia pagalvoti kiekvienu atveju, kai netikėtai sutrinka sveikata.

Zita Katkienė

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

Labai svarbu atpažinti pirmuosius insulto požymius: sutrikusi kalba, rega, paralyžiuojamos galūnės, perkreipiamas veidas.

Exit mobile version