2022 m.sausio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno parodos atidarymas ir jo knygos „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“ pristatymas ir diskusija.
„Lietuvos žydai,grįžę iš nacių konclagerių“ – tai knyga apie Lietuvos žydus,išgyvenusius nacių persekiojimus, getus, konclagerius ir grįžusius į Lietuvą
Lietuvos žydų kalinimas Štuthofe ir kitose nacių konclageriuose 1943-1945m. – šią knygos dalį parašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.A.Bubnys.
Diskusijos dalyviai – Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros profesorius Kęstutis Grigaliūnas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Natalija Arlauskaitė, Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Tomas Balkelis. Diskusiją moderavo LNB Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.
„Kuomet buvo likviduoti Vilniaus ir Kauno žydų getai,daug Lietuvos žydų buvo išvežta į Estijos ir Latvijos koncentracijos stovyklas. Kur kas blogesnė fizinė ir psichologinė būklė buvo tų Lietuvos žydų, kurie kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje.Reikia pabrėžti, kad Štuthofas – Lietuvos kančių simbolis. Kaip totalitarinis režimas laužė jų gyvenimus ir likimus, kentė tvyrančią fizinę ir psichologinę prievartą, sunku žodžiais apsakyti. O vėliau nacių konclagerius išgyvenusių, netektis ir traumas patyrusių Lietuvos žydų laukė vėl nauji išbandymai ir naujos žiaurumo apraiškos“ – renginyje kalbėjo LGGRTC (Centro) direktorius dr.A.Bubnys.
Įprasta Holokausto pabaigą sieti su nacistinės Vokietijos pralaimėjimu sąjungininkams 1945 m. pavasarį.Tačiau tokios chronologinės ribos nėra nei istoriškai, nei moraliai nėra tikslios.
Procesas, kurio metu po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą iš Vakarų grįžtantys, tarp jų ir sugrąžintieji iš nacių konclagerių, buvo tikrinami SSRS patikrinimo punktuose arba lageriuose, ar yra lojalūs naujajai sovietinei santvarkai, vadintas filtracija. Lietuvos ypatingajame archyve saugomos 32 598 filtracinės bylos, o abėcėlinėse kartotekose – daugiau nei 100 tūkst. kortelių.
Parodoje pristatomos nacių konclagerių kalinių, perėjusių filtracijos lagerius, veidų fotografijos su trumpomis biografijomis bei knyga „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“. Joje be parodoje eksponuojamų parodoje „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“ pristatomos 335 fotografijos, pateikiamos trumpos Lietuvos žydų, grįžusių iš nacių konclagerių, biografijos., kurias K. Grigaliūnas surinko peržiūrėjęs Lietuvos ypatingajame archyve saugomas mažai tyrinėtas filtracines bylas.
„Mano pagrindinis ieškojimų taikiklis – žmonių veidai, svarbiausia – jų akys. Galima sakyti, aš kaip menininkas kolekcionuoju šitų bylų akis“, – sakė šio projekto sumanytojas K. Grigaliūnas.
Paroda atidaryta Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse ir veiks Lietuvos nacionalėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki vasario 28d.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Nuotraukos – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojo Vygaudo Juozaičio ir LGGRTC
