Mažesnių miestų gyvūnų prieglaudoms iškilo uždarymo problema, mat kyla reikalavimai gyvūnų gerovei: plotams, sveikatos priežiūrai, apskaitai. Gyvūnų prieglaudos, gyvenančios iš savivaldybių paramos ir geradarių išmaldos, tam neturi pinigų. Tuo tarpu tvarkos raidė paprasta – neatitinkant reikalavimų bausti ir uždaryti. Bet jau ir veterinarinei tarnybai gaila prieglaudų, net ranka nekyla ir taip vargstantiems rašyti baudų.
Gyvūnams prieglaudoje trūksta vietos
Šiaulių gyvūnų prieglaudos karantine – kartu šunys ir katės, viename voljere kelios būdos ir viena savanorė šunų išvedžiojimui. Ir kitų reikalavimų gyvūnai neatitinka – kai kurie nepaženklinti, kas gali laukti, laukia veterinaro vizito. Maisto ir veterinarijos tarnyba jau gauna skundų, kad nesilaikoma tvarkos.
,,Trūksta pinigų stoginėms, tvorai, dokumentų tvarkymui. Gal atiduoda „nečipuotus“, nevakcinuotus gyvūnus. Jei gyvūnai bus nepašerti, tikrai uždarysim prieglaudą, net neabejokit‘‘,- sakė Šiaulių Maisto ir veterinarijos tarnybos vet. gydytojas Vladas Garbenis.Prieglaudos šeimininkė sako žinanti, kad kačių negalima laikyti vos ne dušo kabinos dydžio patalpose, bet tik pečiais trauko – mat prieglaudos kaip batuto neišpūsi, ir tuos keliolika kvadratų vos išlaiko.
,,Padidėjo plotai, katei vienai reikėtų 4-6 metrų, o šuniui apie 10 kvadratų reikėtų, priklausomai nuo jo dydžio. Plotai turėtų būti panašūs kaip savivaldybės pastato‘‘,- sakė Šiaulių gyvūnų prieglaudos šeimininkė Birutė Vaičiulevičienė.
Gyvūnams – daugiau ploto nei kaliniams
Žiūrim, ar Birutė nesuklydo? Ogi tikrai. Reikalavimai grindų plotui, kur laikoma katė, turi būti nuo 4 iki 10 kvadratinių metrų. Šuniui – pagal jo dydį – plotas turi būti nuo 10 metrų. Palyginimui, pvz., kaliniui kameros plotas pagal reikalavimus turi būti nuo 3,6 iki 5 kvadratinių metrų. Veterinarinė tarnyba griežta – reikalavimų privalu laikytis.
,,Įpareigoja globos namus laikytis tam tikrų reikalavimų ir nustatytų normų. Juose turi būti švariau, gyvūnams suteikiama skubi veterinarinė pagalba, jie gydomi, vakcinuojami, sterilizuojami, „čipuojami“ – daug reikalavimų“,- sako Šiaulių Maisto ir veterinarijos tarnybos vet. gydytojas V. Garbenis.
Prie reikalavimų pinigų neprisega…
Prieglaudos darbuotojai sako, kad prie valstybės reikalavimų pinigų niekas neprisega, o tam reikia kalno eurų. Pasak Šiaulių gyvūnų prieglaudos šeimininkės B.Vaičiulevičienės, norint gyvūnus kastruoti, sterilizuoti, sutvarkyti, „sučipuoti“ ir karantinuoti pagal normatyvus, reikia apie 60 000 eurų metams, nekalbant apie ūkio išlaidas ir atlyginimus.Prieglauda, prieš trejus metus laimėjusi maždaug 40 tūkstančių eurų savivaldybės skelbtame konkurse gyvūnų globos paslaugai teikti, tapo buvusių įkainių įkaite – skaičiuoja, kiek lieka pinigų ir ar už tai galima „išpopinti“ katę ar šunį, kurių prieglaudoje šiuo metu nei daug, nei mažai – liaudiškai sakant, apie 120 snukučių.
,,Lėšos, gaunamos per mėnesį, sudaro 3000 eurų. Valstybei mokesčių pavidalu sugrįžta 1000 eurų, mums lieka 2000, o tai maža suma, nes vienai katei idealiai sutvarkyti reikia 100 eurų“,- sako Šiaulių gyvūnų prieglaudos šeimininkė B.Vaičiulevičienė.
Kaip ištirpo pinigai?
Tuo tarpu savivaldybė nesupranta, kad prieš trejus metus laimėto konkurso pinigai,
pakilus kainoms, ištirpo. Pasak valdininkų, „patys kalti, kad neapsižiūrėjot“.
,,Kad įkainiai maži, prielaidos nedarome, nes konkurse galėjo dalyvauti visi.
Konkurse dalyvavusi ši prieglauda galėjo
pateikt tinkamus jiems įkainius“,- sakėŠiaulių
miesto ūkio ir plėtros skyriaus vedėja
Eglė Bružienė.
Valdininkų atsakymą pakomentavo B.Vaičiulevičienė: „Savivaldybė sako, kad ji
perka paslaugą, o ne algas mums moka, tačiau ta paslauga jau nuostolinga“.Tai ką dabar daryti? Kainos jau seniai
pralenkė trejų metų senumo konkurso susitarimus, nėra pinigų visoms stoginėms,
plotams ir erdviems voljerams.
Pasak E. Bružienės, gal ekstra atveju ir būtų galima kokia nors finansinė
injekcija, tačiau savivaldybė negavo oficialaus prašymo iš gyvūnų prieglaudos.
Savivaldybėje jau slenksčiai
numinti…
Tokia „naujiena“ iš valdininkų labai nustebino Šiaulių gyvūnų prieglaudos
šeimininkę B. Vaičiulevičienę. Pasak moters, jau slenksčius savivaldybėje
numynė kaulydama dėmesio – buvo padavę projektą valdininkams, kaip tobulinti
prieglaudą, tačiau prireikė detaliųjų
planų ir sudužo geri norai.
Maisto ir veterinarijos tarnyba sušvelnino toną – skubiai uždaryti skurstančios prieglaudos jau nebesiruošia, tik duoda laiko rasti pinigams bei prabangai ir „čipams“.
,,Gyvūnų globėjams paaiškinam, kaip elgtis, ką daryti, tariamės, ieškome kompromisų ir sudarom trūkumų šalinimo planus“,- sakoŠiaulių Maisto ir veterinarijos tarnybos vet. gydytojas V. Garbenis.Tačiau prie planų iki 6 metrų plėsti kačių voljerus ir prie kastravimo bei „čipavimo“ reikalavimų vėl niekas pinigų neprisega, tad prieglauda rankas nuleidžia – gali tekti ją uždaryti.
Pasigendama valstybės iniciatyvos
Tereikėtų valstybės iniciatyvos ne tik nurodinėti, kaip dirbti, bet ir pinigų skirti tiems reikalavimams vykdyti. Gal todėl, kad trūksta reikiamo dėmesio bei reikiamo finansavimo, nėra gyvūnų prieglaudų Pakruojyje, Radviliškyje, Kelmėje. Kas imsis tokio darbo, kai nežinai, iš kur gauti pinigų? Šių rajonų keturkojai bėdžiai atsiduria Šiaulių prieglaudoje. Skurdo ratas užsidaro – beglobių gyvūnų daugėja,o prieglaudų ne, nes taip ir liko neaišku, iš ko išgyventi ir dar europinius gyvūnų priežiūros standartus įgyvendinti. O kai nesteigiamos prieglaudos, daugelyje savivaldybių kaip alternatyva egzistuoja vadinamos „sanitarinės tarnybos“, tai yra gyvūnų žudymo vietos. Beglobį ar pasiklydusį gyvūną uždaro ,,sanitarijai“, o jeigu jo niekas neišgelbsti, pasikankinęs šaltame narve vargšelis gauna injekciją arba išmetamų dujų ir ,,išsiunčiamas“ į „amžinuosius medžioklės plotus“. Juk taip pigiau, negu prieglaudą remti ar statyti… Nereikės nei katei šilto 10 kvadratų narvo įrengti, nei šuns vedžioti, gydyti, „čipuoti“. Bet kaip tada suprasti frazę ,,Gyvūnai – mūsų geriausi draugai ir sielos broliai“?
Eleonora Urmonaitė
