Gyventojų, kurie gydėsi Radviliškio ligoninėje bei pasijautė numesti likimo valiai, istorijos nesibaigia. Apie dar vieną klausimų keliantį atvejį papasakojo Radviliškio mieste gyvenanti Laura (vardas straipsnyje yra pakeistas, redakcijai tikri vardas ir pavardė yra žinomi, tačiau dėl suprantamų priežasčių neskelbiami). Radviliškyje buvo gydomas jos vyras (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi). Deja, po savaitės, praleistos ligoninėje, jo sveikata tik blogėjo. Nepaisant to, vyras buvo išleistas į namus, o po kiek laiko vėl atvykus į Priėmimo skyrių, gydytoja atsisakė išrašyti siuntimą į Kauno klinikas.
Istorijos pradžia – skiepai?
Laura pasakoja, kad jos vyras yra jau garbingo amžiaus ir jau anksčiau turėjo sveikatos problemų, tačiau, sutapimas ar ne, po antro COVID-19 skiepo kitą dieną jam pradėjo svaigti galva. Taip žmogus atsidūrė Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriuje. Moteris pasidžiaugė, kad jos vyrą Šiauliuose gydė nuostabi gydytoja Galvanauskaitė, kuri pasirūpino, kad būtų padaryti visi reikalingi tyrimai. Šiauliuose angliškai kalbantis, tačiau Lietuvoje gyvenantis vyras gydėsi apie dvi savaites. Kaip sako Laura, po to „atsitiko plaučių uždegimas ir atsidūrėme Radviliškyje“.
Radviliškyje gydytojai angliškai nekalba
Visą laiką su gydytojais bendravo bei vyro sveikata rūpinosi Laura. Radviliškio ligoninėje dėl nustatyto plaučių uždegimo vyras gydėsi Vidaus ligų skyriuje. Laura turėjo keletą pastebėjimų dėl šio skyriaus vedėjos Audronės Šleinikienės. „Mano vyras yra škotas ir nekalba lietuviškai. Minėta gydytoja pasakė, kad angliškai nekalba, todėl jai geriau kalbėti su paciento žmona lietuviškai. Tikrai visada suprantu, kad jis turėtų mokėti lietuvių kalbą, bet juk žmogus dėl sveikatos problemų gali visai nekalbeti ir vis tiek jį reikia gydyti. Kai galėdavo, gydytoja paskambindavo man, baigiantis darbo laikui. Gydytoja greitai susakydavo kelis sakinius ir, neišklausius manęs, padėdavo ragelį. Kai skambindavau pati, tada kiti darbuotojai bandydavo peradresuoti skambutį į gydytojos telefoną, bet dažnai – nesėkmingai. Pavyzdžiui, norėjau paklausti, ar tarpusavyje dera vaistai, bet keletą dienų to nepavyko sužinoti. Juk per tiek laiko ligoniui galėjo būti padaryta žala sveikatai,“ – pradėjo pasakojimą apie patirtį Radviliškio ligoninėje Laura.
Ar plaučių uždegimas buvo išgydytas?
Laurai kilo klausimų, ar savaitę ligoninėje išbuvęs vyras iš tiesų, kaip sakė medikai, buvo išgydytas nuo plaučių uždegimo. Nors ligonį konsultavo ir plaučių ligų gydytoja, po šiek tiek daugiau nei savaitės paskambino gydytoja A. Škleinikienė, ir pasakė, kad vyrą nuo plaučių uždegimo pagydė, bet jis sunkiai kvėpuoja ir reikalingas deguonies aparatas. Pasak gydytojos, vien dėl to, kad sunku kvėpuoti, ligoninėje paciento jie laikyti negali. „Buvau užimta darbe, bet atšaukiau klientų vizitus, suradau nuomai deguonies aparatą. Vyrą iki automobilio atsivežiau invalido vežimėlyje – tiek jis buvo nusilpęs. Parsivežusi vyrą į namus, pamačiau, kad po gydymo ligoninėje jam ant nugaros matyti pragula, o ant sėdynės – dėl injekcijų atsiradę mėlynės. Kiek anksčiau ligoninėse gydėsi, artimas žmogus nebuvo taip „subadytas“. Dar ir galvą buvo prasiskėlęs, bet dėl to gydytojų nei slaugytojų nekaltiname, nes žmogus griūna dėl galvos svaigimo,“ – tęsė pasakojimą radviliškietė.
Po savaitės – ta pati diagnozė
Namuose vyrui ne gerėjo, o blogėjo. Ten praleidęs virš savaitės, Lauros vyras vėl atsidūrė Radviliškio ligoninėje. „Šeštadienį grįžau iš darbo ir pamačiau, kad jam visai blogai. Pasikonsultavusi su pažįstamais medikais ir tikėdamasi, kad galbūt padės lašelinės, sugalvojau vyrą nuvežti į ligoninės Priėmimo skyrių. Priėmė malonus gydytojas, pavardės nežinau. Kol buvo daromi tyrimai, grįžau namo. Netrukus gydytojas man paskambino ir pasakė, kad mano vyrui nustatytas plaučių uždegimas. Padariau išvadą, kad žmogus nepasveiko nuo prieš tai nustatytos ligos ir gydytojai neturėjo teisės tokios būklės paciento išleisti iš ligoninės,“ – piktinosi Laura. Ji sakė, kad matė įrašus vyro sveikatos istorijoje. Ten esą parašyta, kad jis „savavališkai“ išsinuomavo deguonies aparatą ir savarankiškai naudojosi.
Izoliacinėje palatoje esantiems valgyti neduoda
Radviliškietė pasiskundė ir tuo, kad izoliacinėje palatoje, kur pacientai laukia atsakymo dėl COVID-19 testo ir perkėlimo į skyrių, esantiems ligoniams maitinimas neteikiamas. Esą medikai pasakė, kad kai perkels į skyrių, tada duos pavalgyti. Taip ligonis lieka be maisto gana ilgam. Gerai, jeigu yra artimieji, kurie atneša maisto produktų, o kas būtų, jeigu žmogus yra vienišas ar tuo metu artimieji atvykti negali?
Gydytoja žadėjo tyčia surašyti siuntimą blogai?
„Pamačiusi, kad žmogaus būklė visai prasta, pasakiau, kad noriu vežti jį gydytis į Kauną. Jauna gydytoja, kurios vardas Agnė, o pavardės neatsimenu, pasakė, kad ji neturi teisės rašyti siuntimo į Kauno klinikas ir gali siųsti gydytis tik į Šiaulius. Ta gana įžūli gydytoja ėmė mus įtikinėti, kad be „greitosios“ paciento pervežti į Kauną leisti negali. Už „greitosios“ pagalbos automobilį turėjome sumokėti 150 eurų. Gerai, kad „greitosios“ direktorė sutiko palaukti apmokėjimo iki rytojaus. Apsipykome su ta jauna gydytoja. Gal ir aštresnių žodžių pasakiau. Galų gale ji sutiko išrašyti siuntimą, bet sakė, kad jį surašys taip, kad mūsų ten nepriimtų. Sakė, jog yra dirbusi Kauno klinikose ir žino, kaip rašyti siuntimą, kad mes gydymo ten negautume,“ – piktinosi Radviliškio ligoninėje sutiktos gydytojos elgesiu moteris.
Kauno klinikose – „kaip penkių žvaigždučių viešbutyje“
Gydytoja siuntimą išrašė ir „greitosios“ automobiliu Radviliškyje gyvenantis škotas buvo nuvežtas į Kauno klinikas. Jo žmona stebėjosi ten skirtu dėmesiu ligoniui: „Tvarka ten kaip penkių žvaigždučių viešbutyje. Nustebau, kad gydytojams gali būti įdomu, kokius vaistus vartojame“. Vyras Kauno klinikose gydėsi dvi savaites. Po truputį sveikata gerėjo. Laura sako, kad artimą žmogų gydė nuostabus gydytojas. „Manau, net Šiauliuose šimtą kartų geriau nei Radviliškio ligoninėje. Kalbant apie ligoninės uždarymą, tai jeigu tokie gydytojai, lai geriau tegu nebūna tokios ligoninės. Bus galimybė vykti kitur,“ – užbaigė pasakojimą radviliškietė.
Ligoninės komentaras
Paprašytas pakomentuoti konkretaus paciento gydymo istoriją, VšĮ Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas atsisakė teikti komentarą, motyvuodamas tuo, kad visa informacija apie paciento buvimą Ligoninėje, sveikatos būklę, bei visa asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia. Esą tokie duomenys kitiems asmenims teikiami tik turint rašytinį paciento sutikimą.
Ligoninės vadovas sutiko atsakyti į keletą klausimų.
Paklausėme, kaip vyksta gydytojų bendravimas su pacientu, kai jis nekalba lietuviškai, o tik angliškai. V. Smalinskas pasigyrė, kad Radviliškio ligoninės medikai suteikia pagalbą ne tik anglakalbiams pacientams, tačiau ir rusakalbiams. Ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje dažniausia dirba jauni medikai, turintys anglų kalbos žinių, o vyresnio amžiaus slaugytojos prisimena rusų kalbą. Pasak Ligoninės vadovo, iki šiol nėra gauta skundų ar pretenzijų iš kitakalbių pacientų dėl nesusikalbėjimo.
Kodėl šiuo atveju buvo atsisakyta išrašyti siuntimą į Kauno klinikas ir kokia siuntimų išrašymo tvarka, Radviliškio ligoninės vadovas informavo itin išsamiai. Jis informavo, kad siuntimų išrašymas griežtai reglamentuotas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Siuntimus išrašo šeimos gydytojai bei gydytojai specialistai. Pacientai į ligoninę siunčiami po to, kai išnaudotos visos galimybės tirti ir gydyti ambulatoriškai arba po gydymo ligoninėje, jei būtina jį tęsti kitoje gydymo įstaigoje. Gydytojas specialistas išduoda siuntimus antrinio ir tretinio (kas ir būtų Kauno klinikos) lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų specialistų konsultacijoms.
Jei pacientas gauna siuntimą, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, Ligonių kasos turi teisę iš siuntusios pacientą ligoninės (ar kitos gydymo įstaigos) išieškoti konsultacijos kainą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad siuntimas rašomas ne į tam tikrą ligoninę, bet reikiamam gydytojui specialistui.
Dėl siuntimo išrašymo esą visada sprendžia gydytojas, o ne pacientas ar paciento artimieji. Pasirodo, kad siunčiant pacientą į kitą ligoninę, siuntimą visada privaloma motyvuoti ir suderinti su priimančia įstaiga.
Kodėl nebe pirmą kartą iš Radviliškio krašto gyventojų girdime istorijas, kad jie turėjo susimokėti už ligonio pervežimą „greitosios“ automobiliu į įvairias gydymo įstaigas, atsakymą taip pat gavome. Pasak Radviliškio ligoninės direktoriaus, ligoniai ar jų artimieji susimoka už savo norus:
„Tuo atveju, kai pacientas ar paciento artimieji pageidauja tęsti gydymą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje savo nuožiūra, gydantis gydytojas parengia reikalingus dokumentus. Paciento perkėlimą į kitą gydymo įstaigą bei transporto organizavimą vykdo pats pacientas arba jo artimieji.“
Dabar, kai rašomas straipsnis, vyro, kurio nei vardo, nei pavardės neminėsime, sveikata palengva eina geryn, jo žmona, savaitraščio „Radviliškio kraštas“ skaitytoja, sakė mananti, kad tokias istorijas būtinai reikia viešinti, nes kitaip mūsų medikai jaučiasi esantys dievai ir į pastabas nereaguoja.
Rita Grigalienė
