Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją kreipėsi Edita. Ji papasakojo susidūrusi su Radviliškio ligoninės Priėmimo skyriaus darbuotojų abejingumu. Pavardės moteris nenori viešinti.
Pagelbėjo vaistininkė, o ligoninėje pagalbos nesulaukė
Jos pasakojimas: „Man padarė implantavimo ir kaulo įsodinimo operaciją. Išrašė antibiotikų. Jų išgėrusi, sutinau, ištiko alerginė reakcija ir dėl to teko vykti į ligoninės priimamąjį. Prieš tai buvau kreipusis į vaistininkę Grinkiškyje, kuri man suteikė pirmąją pagalbą (suleido vaistų nuo alergijos) ir paragino važiuoti į ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Neturėjau, kas nuvežtų, nors buvau ištinusiu veidu ir vos mačiau akimis. Nuvažiuoju į Radviliškio ligoninę. Ten sėdi dvi „seselės“, kurios dabar vadinamos slaugytojomis. Man pasirodžius, jos akis išpūtė: „Kas jus taip sudaužė?“ Pasakiau, kad nesudaužė, čia alergija. Atėjo jaunas daktarėlis, garantuotai, rezidentas. Seselės, tokios pasitikinčios savimi, tiesiog pačios už jį kalbėjo. Pasakiau, kokius vaistus man suleido vaistininkė. Jos ir sako: „Jums pirma pagalba suteikta, tai ko dar norit?“ Sakau, pažiūrėkit, padarykit tyrimus, gal man sepsis „kabinasi“. Sesutės net šiknų nepakėlė nuo kėdžių (matyt, seniai ten prilipę) ir sako: „Reikia kraujo tyrimą daryti“. Taip ir nepadarė. Aš 50 km atvažiavau iki Radviliškio sutinusiu veidu, vos matydama, o jos mane gražiai išprašė. Tuo ir baigėsi. Mūsų vaistininkė dar ir vakar man suleido vaistų ir tik jos dėka jaučiuosi gerai. Tai ji mane išgelbėjo. Matyt, labiau verta dėl pirmosios pagalbos suteikimo kreiptis į vaistininkes, o ne į Radviliškio ligoninės Priėmimo skyrių“.
Atsakė, kad reikia surinkti papildomus duomenis
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija uždavė keletą klausimų VšĮ „Radviliškio ligoninė“ direktoriui Vaidui Smalinskui, prašydama pakomentuoti aprašytą situaciją, ar tinkamai pasielgė slaugytojos bei gydytojas. Turėdamas pareigą į paklausimą atsakyti per vieną dieną, kai nereikia kaupti papildomų duomenų, ligoninės direktorius nurodytu terminu atsakymo nepateikė. Atsakymą rašiusi administratorė paminėjo Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kad informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, pateikiama ne vėliau kaip per savaitę. Ji nurodė, kad, norint atsakyti į „Radviliškio krašto‘ paklausimą, reikia kaupti papildomus duomenis, todėl atsakymas bus pateiktas per savaitę.
Nepavyko „identifikuoti asmens“
Lygiai po savaitės buvo gautas atsakymas, kuriame nieko konkretaus apie minėtą situaciją nenurodyta. Cituojame: „Informuojame, kad negalime komentuoti minimos situacijos, nes nepavyko identifikuoti asmens, tačiau teikiame paaiškinimą, kada bei kokiais atvejais reikalinga pirmoji medicinos pagalba ir kaip elgtis, pasireiškus alerginei reakcijai“. Iš ligoninės vadovo Vaido Smalinsko taip liko neaišku, kodėl nebuvo suteikta pagalba besikreipusiai grinkiškietei.
Paaiškino, kaip elgtis
Po šio atsakymo seka paaiškinimas apie tai, kas yra pirmoji medicinos pagalba bei alerginė reakcija: „Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali.
Pagal pasireiškiančius simptomus galima išskirti kelias alerginių reakcijų rūšis – greito ir lėto tipo. Sunkiausia greito tipo alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas. Anafilaksija – ūmiai besivystanti alerginė reakcija, kuri prasideda odos niežėjimu, deginimu, paskui išberia visą kūną (panašu į dilgėlinį bėrimą), apima silpnumas. Ligonis pradeda sausai kosėti. Gerklė būna paburkusi, todėl sunku kvėpuoti – žmogus gali imti švokšti (panašiai kaip sergant astma). Gali kristi arterinis kraujo spaudimas. Jeigu jis nukrenta labai žymiai, tokia būklė vadinama anafilaksiniu šoku, kuri pavojinga gyvybei – žmogui reikia skubiai suteikti pagalbą. Šiuo atveju rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kitais atvejais, jei alergijos simptomai kartojasi, stiprėja, taip pat, jei reakcija pasireiškė pirmą kartą, bet buvo stipri, patariama kreiptis į gydytoją alergologą konsultacijos. Jei alergijos simptomai nėra stiprūs, vargina neilgai, gydytojo alergologo pagalba nebūtina, tačiau gali būti rekomenduojama pagal poreikį. Norime akcentuoti, kad susirinkimų su Radviliškio ligoninės darbuotojais metu reguliariai aptariami deontologijos normų paisymo bendraujant su pacientais klausimai.“
Ar viskas buvo padaryta?
Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras informuoja, kaip turi būti teikiama pirmoji pagalba, ištikus alerginei reakcijai. Vienoje nuotraukoje pranešama, kad nukentėjusįjį būtina vežti į ligoninę, nors ir pagerėtų savijauta, taip pat minima, kad ligonis po anafilaksijos turi būti stebimas ligoninėje bent keletą valandų.
Taigi, mūsų skaitytojams teks pagalvoti patiems – ar iš tiesų Radviliškio ligoninė padarė viską, kas būtina. Ar ne saugiau, matant anafilaksinę reakciją, kuri gali būti pavojinga net paciento gyvybei, skirti šiek tiek daugiau dėmesio ir patikrinti bent kraujospūdį, o ne žmogų ištinusiu veidu išvaryti namo? Belieka tik klausimas, kur dingsta mūsų žmogiškumas.
Gyventojai, susidūrę su panašiomis problemomis Radviliškio ligoninėje, ten negavę pagalbos, visada gali kreiptis į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją el. paštu redakcija@radviliskiokrastas.lt arba telefonu 8 606 82602.
Rita Grigalienė
