Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją vienas po kito ėmė plūsti skaitytojų laiškai, kuriuose jie skundžiasi gydymo įstaigų ir medikų darbu. Neseniai laišką parašė Vitalija (vardas dėl asmens duomenų apsaugos pakeistas) nuo Šeduvos, sunkiai galėjusi išspręsti problemą dėl akių ligos. Ji pareiškė pastabas dėl VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro bei VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistų darbo bei aptarnavimo kokybės.
Nenorėdami iškraipyti pasakojimo esmės, pataisėme tik rašybos bei stiliaus klaidas ir cituojame laišką:
Žvilgtelėjo per atstumą
„Viskas prasidėjo penktadienį (balandžio 28 d.), kai ėjau pas daktarę Rasą Bankovskienę į VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl akies paraudimo, perštėjimo ir ašarojimo. Daktarės kabinete užtrukau kokias 5 minutes. Gydytoja pasidomėjo, kokiu tikslu atvykau vizitui ir, žvilgtelėjusi į mano akį per atstumą, išrašė antibiotikų (akies lašiukų), kuriuos turėjau lašintis 5 kartus per dieną. Taip pat ji įspėjo, kad jei pasidarys blogiau, turėsiu grįžti. Grįžusi namo, pavartojau išrašytus vaistus ir išvykau į darbą. Jau darbo metu pablogėjo akies būklė – ji dar labiau paraudo, stipriau pradėjo ašaroti, o vaizdas matėsi kaip per rūką. Iš pradžių galvojau, kad taip yra dėl mano darbo pobūdžio. Kadangi esu mobili laiškininkė, visą dieną praleidžiu prie automobilio vairo. Pamaniau, kad mano jautrios akys, tai greičiau ir pavargsta.“
Optikoje gydytoją rasi ne visada
„Kitą dieną akis neatrodė geriau, todėl šeimos nariai paragino mane vykti į „Optikos pasaulį“, tačiau ten nebuvo dirbančio specialisto, nes buvo šeštadienis. „Optikos pasaulio” konsultantė pasiūlė nuvykti į Radviliškio ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Nuvykusi ten, taip pat neradau jokio akių ligų specialisto. Budėjusios slaugytojos buvo labai nustebusios, kaip galėjo man šeimos gydytoja, kuri nėra akių gydytoja, išrašyti tokius vaistus, o ne siuntimą pas specialistą, kuris nusimano šioje srityje. Jos pasiūlė kuo skubiau vykti į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, nes žinojo, kad ten yra iškviečiami daktarai iš namų.
Šiauliuose gydytoja pasijuokė
Po tokio važinėjimo pas gydytojus, kurie niekuo negalėjo man padėti, išsigandau dar labiau, pradėjau nervintis, bijoti, kad čia labai rimta problema ir man gali geruoju nesibaigti. Nuvykusi į Šiaulius, buvau labai nemaloniai priimta. Pasakodama savo problemą, ne kartą buvau pakeltu tonu pertraukta tokiomis replikomis: „Sakyk gimimo datą”, „Sakyk vardą, pavardę.“ Kai atsakiau į jų klausimus, buvau nusiųsta į 402 kabinetą. Kadangi ten buvau pirmą kartą, man pasakė, kad išėjusi iš kabineto turiu eiti į dešinę ir kairėje pusėje bus laiptai arba liftas. Išėjusi radau laiptus. Kiek belipau į viršų, visos durys buvo užrakintos, todėl teko lipti vėl žemyn ir ieškoti seselių, kurios parodytų man kelią iki lifto. Galiausiai, radusi liftą, pakilau aukštyn, o ten – vėl užrakintos durys. Paskambinau skambučiu, kuris buvo prie durų, bet tikriausiai, jis buvo ten dėl smagumo, nes taip ir nepasirodė niekas. Atsisėdau palaukti ant suoliuko. Galiausiai iš kažkokio kambariuko išėjo moteris, apsirengusi baltu daktarės chalatu. Paklausė, ko aš laukiu. Pasakiau, kad man čia liepė ateiti iš apačios, bet manęs čia niekas neįleidžia. O ji tiesiog rėžė: „Tavęs čia niekas ir neįleis” ir nusijuokusi nuėjo. Pasišnekėjusi su vyriškiu, kuris irgi sėdėjo ant suoliuko, galiausiai buvau priimta apžiūrai į tos pačios moters su chalatu kabinetą. Apklausinėjusi, apžiūrėjusi, ji nusprendė, kad esu alergiška tiems vaistams, kuriuos išrašė mano šeimos daktarė Rasa Bankovskienė.“
Siūlo daryti išvadas
„Po tokios patirties sunerimusi dėl savo sveikatos abejosiu, ar verta eiti pas gydytojus. Mano nuomone, asmuo, dirbantis tokį svarbų darbą, nuo kurio priklauso kito sveikata, turėtų įsigilinti į paciento būklę, išklausyti jį, galų gale, pasiklausti detalesnės informacijos, kad viskas būtų aišku ir suprantama, o ne daryti skubotas išvadas. Norėčiau, kad tai sužinotų kiti Lietuvos žmonės ir gal tada bus atsižvelgta į mano patirtį, bus imtasi veiksmų gerinti viešųjų gydymo įstaigų darbuotojų profesionalumą.“
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius atsiprašo
Kaip vertina pacientės pateiktą informaciją, paklausėme VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Aušros Čiūdarienės bei VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistės Evos Jagminaitės – Kazlauskienės. Pirmasis į paklausimą suskubo atsakyti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas. Sakytume, jo atsakyme – nieko konkretaus. Atsakymą cituojame: „Pacientų priėmimui ir darbuotojų bendravimo kultūrai keliame aukštus reikalavimus. Nuolat pabrėžiame personalui bendravimo etikos svarbą, todėl atsiprašau, jei iš tiesų buvo nemaloni patirtis. Šią situaciją aptarsime su personalu ir tikimės ateityje išvengti panašių patirčių mūsų įstaigoje.“
Poliklinikos Šeduvoje vadovė problemos nemato
VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Aušros Čiūdarienės atsakyme patvirtinama, kad minėta pacientė š.m. balandžio 28 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl paraudusios, ašarojančios ir patinusios dešinės akies. Šeimos gydytoja turėjo atlikti specialų oftalmologinį pacientės ištyrimą: nustatyti regėjimo aštrumą, įvertinti spalvų skyrimą, akiplotį, vokų, junginių, vyzdžio ir rainelės būklę bei akių judesius, apžiūrint ir palpuojant, ištirti akių dugną tiesioginės oftalmoskopijos būdu (atpažinti normą); matuoti akispūdį. Taip pat nurodoma, kad gydytoja turėjo teisę išrašyti receptą vaistams. A. Čiūdarienė konstatavo, jog akis buvo vizualiai apžiūrėta ir paskirtas gydymas. Gydymas buvo aptartas ir pacientė informuota, jog negerėjant būklei, ji turi kreiptis pakartotinai. Atsiprašymo įstaigos vadovė nepateikė, o ar gydytoja tikrai atliko oftalmologinį pacientės ištyrimą, paliekame spręsti savo skaitytojams.
Gal pacientei skaudu ne tiek dėl taikyto gydymo, o dėl abejingumo, atsainaus bendravimo. Tad medikams tikrai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, nes kiekvienas negalavimas žmogų daro itin jautrų ir pažeidžiamą…
Rita Grigalienė
