Liepos 16 dieną Radviliškio rajone, Vaižgų kaime, gyvenančią Kvederavičių šeimą aplankė nelaimė – mirė 74 metų šeimos galva Leonardas. Mirtis buvo nelaukta, apsilankė netikėtai ir per anksti.
Mirusiojo artimieji turi priekaištų medikams ir kreipėsi į „Radviliškio krašto“ redakciją, prašydami paviešinti, jų manymu, netinkamą medikės elgesį su pacientu ir jo artimaisiais.
Greitąją pagalbą teko kviesti du kartus
Leonardas Kvederavičius, nors ir buvo pagyvenęs žmogus, apie mirtį negalvojo – buvo nusipirkęs žemės, augino nemažai gyvulių. Lemtingą liepos 16 dieną dirbo pas kaimynę Liną Tvarijonienę ir 8 valandą ryto pasijuto prastai. Kaimynė, turinti kraujospūdžio matavimo aparatą, pamatavo kraujospūdį – jis buvo gana aukštas. Kadangi moteris pati turi problemų su kraujospūdžiu, davė kaimynui vaistų. Po kiek laiko vėl pamatavus kraujospūdį paaiškėjo, kad jis vis dar aukštas. Buvo nutarta kviesti greitąją pagalbą.
„13.40 val. paskambinau bendruoju pagalbos numeriu ir iškviečiau kaimynui greitąją pagalbą. Greitoji iš Radviliškio važiavo ilgokai – apie 50 minučių. Atvykusi jauna felčerė apžiūrėjo ligonį, kadangi jis skundėsi klubo skausmu, įtarė radikulitą, suleido vaistų nuo skausmo ir paliepė kitą dieną nueiti pas šeimos gydytoją. Medikės apžiūra mus apramino. Tačiau situacija nepasikeitė – spaudimas kaimynui nekrito ir 17.40 val. vėl pakvietėm greitąją pagalbą. Šį kartą greitoji atvažiavo iš Šeduvos“,- pasakojo mirusiojo kaimynė.
Pas Leonardą Kvederavičių atvyko felčerė Audronė Varanauskienė. Pasak L. Tvarijonienės, felčerė buvo konfliktuojanti, grubi ir labai nenorėjo ligonio vežti į ligoninę – vis klausė, kaip jį artimieji parsiveš iš ligoninės į namus, jeigu paleis.
Medikei bebūnant pas ligonį, šis pradėjo merdėti. Felčerė A.Varanauskienė ligonį reanimavo ir greitosios pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. Tačiau pasiekti ligoninės nepavyko – žmogus mirė greitosios pagalbos automobilyje. Ši žinia buvo pranešta artimiesiems.
Felčerę kaltina grubumu
Kiekviena žmogaus mirtis artimiesiems kelia daug klausimų, vienas iš jų – ar viską padarė medikai, ar nebuvo galima žmogaus išgelbėti iš Giltinės nagų. Šiuo atveju L. Kvederavičių ištiko vadinamoji „paslėpta mirtis“ – plyšo pilve aneurizmą ir jo nebebuvo galima išgelbėti. Mirusiojo artimieji nekaltina medikų, tačiau jie pasipiktino felčerės A.Varanauskienės elgesiu. „Iš sesutės tikimės švelnumo, gerumo,vilties, o ne grubių, užgaulių žodžių. Kad ir nebebuvo galima išgelbėti mano vyro, jeigu greitoji pagalba jį būtų gabenusi į ligoninę iš karto, jis nors būtų miręs prie medikų, juk mes daktarus mylime, jais pasitikime“,- sakė mirusiojo žmona Elžbieta.
Pasak Elžbietos Kvederavičienės, gegužės mėnesį ji pasijuto prastai ir atvykusi felčerė A. Varanauskienė taip pat jos nenorėjo vežti į ligoninę, vis klausinėjo: „Ar labai nori į tą ligoninę?“ Moteriai pradėjus verkti, vis dėlto ji buvo nuvežta į ligoninę ir diagnozuotas kasos uždegimas.
„Aš jau buvau visa geltona, gydytojai ligoninėje sakė, kad jeigu dar būtų uždelsę ir neatvežę į ligoninę, būčiau mirusi“,- redakcijai pasakojo E. Kvederavičienė.
Greitosios medicinos pagalbos centro atstovų komentaras
Kad susiklosčiusi situacija būtų nušviesta objektyviai, paprašėme medikų komentarų. Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorės pavaduotoja „Radviliškio krašto“ redakcijai sakė, kad žino apie šią situaciją, visi darbuotojai labai išgyvena dėl L. Kvederavičiaus mirties.
„Felčerės A. Varanauskienės charakteris tikrai aštrokas, ji būna gruboka. Kalbėjausi su šia darbuotoja, ji sakė, kad prie ligonio buvusi kaimynė vis kišo savo vaistus, o reanimuojant ligonį pašalinių kišimasis ir „pagalba“ labai trukdo. Felčerė išgyvena dėl šio vyriškio mirties, į ligoninę ji jo neatsisakė vežti, jis buvo vežamas iš karto. Po vyriškio mirties jo žmona paskambino felčerei ir atsiprašė dėl kaimynės grubaus elgesio. Iki šiol dėl felčerės elgesiu nusiskundimų nebuvo“,- sakė Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorės pavaduotoja.
Kas kam skambino?
Dėl atsiprašymų skambučių vėl iškilo klausimas. Pasak L. Tverijonienės, atsiimant mirusiojo kaimyno kūną felčerė jos atsiprašė už savo grubumą, siūlė pamatuoti spaudimą. „Aš tikrai netrukdžiau medikei dirbti, tik pasakiau, kad sekiau kaimyno kraujospūdį ir daviau jam vaistų, kad numuštų aukštą kraujospūdį“,- sakė kaimynė Lina.
Mirusiojo žmona Elžbieta taip pat sakė neskambinusi ir neatsiprašinėjusi felčerės dėl kaimynės elgesio. „Aš net jos telefono numerio neturiu, turiu tik laidinį telefoną. Mes su kaimyne vyrą ant neštuvų nunešėme į greitosios pagalbos automobilį, dar praeidama vairuotojui pasakiau, kaip galima medikei būti tokiai žiauriai. O ir į ligoninę jį suskubo vežti, kai pradėjau verkti ir kai besegiojant marškinius vyras išbalęs susmuko“.
Pasak mirusiojo artimųjų, jie nieko nekaltina, neieško tiesos, kas kaltas dėl vyriškio mirties – jo tikrai nebebuvo galima išgelbėti, tik nori, kad medikai, atvykę pas ligonius, būtų atidūs, atjaučiantys, nedemonstruotų savo prastos nuotaikos. Juk dirba ne su sveikais žmonėmis, o su skausmų kankinamais ligoniais.
„Nesitikėjome, kad mūsų namus aplankys mirtis – su vyru pirkome žemę, neturėjome susitaupę pinigų, laidotuvėms reikėjo skolintis. Gaunu mažą pensiją, reikia pirkti vaistų kasai gydyti. Ūkyje daug darbų, reikia jėgų juos nudirbti, didesnius darbus nudirbti žadėjo padėti Pakruojyje gyvenantis sūnus“,- sakė Vaižgų kaime gyvenanti E. Kvederavičienė.
„Radviliškio kraštas“ jokių išvadų iš šios istorijos nedaro, tik pateikė faktus ir jos dalyvių nuomonę. Išvadas pasidaryti paliekame patiems skaitytojams.
„Radviliškio krašto“ informacija
