Šiaulėnų miestelio gyventojos Zitos Vizbirkienės gyvenimo niekam nepavydėti. Dėl sveikatos sunkiai judanti senolė yra priversta samdyti žmones, kad šie jai į namus atneštų geriamojo vandens. Tokią situaciją ji priversta kęsti dėl tuščių, atsakingų institucijų pažadų.
Moters bėdos
Zita Vizbirkienė – ne iš tų žmonių, kuri nuolat skųstusi gyvenimu ir virkautų dėl savo sveikatos bei vargingos buities. Nepaisant visiškai apverktinos – apie 300 eurų pensijos ji geba savarankiškai pasirūpinti net kelionėmis pas gydytojus į Respublikinę Šiaulių ligoninę (samdo privatų transportą – red.past.). Savo didžiausia problema ji laiko ne sveikatos problemas ir ne tai, kad senatvę teko pasitikti vienai, o institucijų požiūrį į tai, kad ji vis dar neturi geriamojo vandens.
Z. Vizbirkienė didžiąja dalimi buityje ji naudoja lietaus vandenį – juo plauna indus ir grindis, o tam, kad turėtų vandens maistui gaminti, jei tenka prašyti kitų žmonių pagalbos. Kai kuriais atvejais už tokią paslaugą moteriai tenka ir susimokėti. Tiesa, džiaugiasi, kad tokių pagalbininkų apskritai dar atsiranda.
Šiaulėnų miestelio gyventoja dėl minėtos problemos prieš kurį laiką kreipėsi į rajono savivaldybę. Taip pat teigė esamą problemą aptarusi ir su rajono vadovu Vytautu Simeliu. Moters teigimu, vieno susitikimo metu rajono meras jai pažadėjo, kad ji turės geriamąjį vandenį. Dėl to teko bendrauti ir su kitomis atsakingomis institucijomis. Kaip jai vėliau buvo pasakyta, tokia galimybė jai nusimato tik po daugel metų, kai ji greičiausiai bus iškeliavusi Anapilin.
Nieko gero nežada
Savivaldybės įmonės „Radviliškio vanduo“ direktorius Egidijus Barčkus teisinosi, kad sklypo ribose gyventojai tinklus įsirengia savo lėšomis. „2022 metų kovo 24 dieną Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-683 patvirtinta Radviliškio rajono savivaldybės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros preliminari programa, kurioje Jūsų minima gatvė yra įtraukta į eiliškumą. Mano paminėtoje lentelėje yra surašyta kiek metrų reikia įrengti tinklų iki gyventojui priklausančio sklypo ribos ir kiek tai preliminariai kainuotų“, – pažymėjo E. Barčkus. Anot jo, dėmesys rodomas tiems gyventojams, kurie gali atsisakyti lauko tualetų.
„Jie turi galimybę jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau nesijungia. Kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų, mes gyventojams neturime ko pasiūlyti. Buitinių nuotekų tvarkymą, tokiose teritorijose, gali kontroliuoti aplinkosauga, nes mes kontroliuoti neturime juridinių galių“, – apgailestavo savivaldybės įmonės „Radviliškio vanduo“ direktorius.
Neigė ką nors žadėjęs
Rajono meras V. Simelis neigė moteriai ką nors žadėjęs. „Jokių pažadų asmeniškai nedaviau. Gyventoja raštu į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą kreipėsi 2022-04-26. Atsakymas jai išsiųstas paštu 2022-05-12. Atsakyme minima, kad Šiaulėnų mstl. įtrauktas į Radviliškio rajono viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros teritorijas, o Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-683 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros preliminarios programos tvirtinimo“ yra įtraukta į Radviliškio rajono savivaldybės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros preliminarią programą. Infrastruktūros plėtros programoje, atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir į centralizuotos infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius, išdėstyta eilė vietovių, ketinamų prijungti prie centralizuotų infrastruktūros tinklų. Eilė sudaryta vadovaujantis ekonominiu pagrindu. Šios infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimo etapai, eiliškumas bei naujų vietovių įtraukimas nustatomi Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, programa įgyvendinama atsižvelgiant į finansavimo galimybes“, – dėstoma mero atsakyme.
Minėtoje centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros preliminarioje programoje įvardijama, kad geriamojo vandens neturinčius Šaulėnų miestelio, Sodų gatvės gyventojus tinklai pasieks tik po to, kai jie bus nuvesti Dvaro gatvėje. Kada tai nutiks, neaišku. Vienam sklypui iš dalies finansuojama suma – 9 459 eurų.
Baksnojama į kitas savivaldybes
Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės klausėme, ką ji asmeniškai, kaip administracijos direktorė, nuveikė, kad minėta moteris turėtų geriamąjį vandenį. Ji atsakė, kad jos vadovaujama savivaldybės administracija nuolat įgyvendina centralizuotos infrastruktūros plėtrą, o rajono gyventojai skatinami įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų išsėmimo rezervuarus ir taip pasinaudoti teikiamu daliniu finansavimu. „Jūsų minima gyventoja nė karto nesikreipė dėl dalinio finansavimo minėtam įrenginiui įsirengti“, – pažymėjo J. Margaitienė.
Kad sąlyginai tankiai apgyvendinta gyvenvietė kaip Šiaulėnai, vis dar susiduria su tokio minėto pobūdžio problemomis rajono vadovui neatrodo didelė bėda. „Su tokio pobūdžio problemomis susiduriama visoje Lietuvoje“, – savo pastebėjimus išsakė V. Simelis.
Jolita Žeknytė
