Vasario 27d. J. Povilaičio vadovaujami etikos sargai rinkosi nagrinėti dviejų skundų. Vieną pateikė opozicijai priklausantis nepartinis E. Martynkinas su „darbiečiu“ J. Malinausku dėl K. Augulio pasisakymo. Pats vicemeras neliko skolingas ir padvigubino darbą „etikiečiams“. Jie komisijos posėdyje nenustatė, kad duetas būtų pažeidę Politikų kodeksą. O dėl kito skundo pasirinko saliamonišką sprendimą: įpareigojo buvusį rajono socdemų „vaduką“ laikytis Politikų kodekso nuostatų.
Istorijos pradžia…
Viskas prasidėjo, kai garbių svečių iš Vilniaus rankos neišlaikė Šeduvos gimnazistės paspaudimo. Kai įsikišo rajono socdemai, viskas pasisuko labai netikėta linkme. O „sniego gniūžtės“ principu besirutuliojanti istorija atskleidė, kiek pats vicemeras buvo įsipainiojęs į gimnazistės „auklėjimą“. Sužinoję apie šį nemalonų įvykį bei netinkamą veiksmų seką, Tarybos nariai dar praėjusiais metais kreipėsi į administracijos ir vaikų teisių specialistus. Tokiu būdu inicijavo tyrimą, kurio labai vengė ir Šeduvos gimnazijos administracija, ir rajono vadovai.
Vicemeras nesuvaldo įniršio
Sausio mėnesio Tarybos posėdyje E. Martynkinas paprašė mero A. Čepononio sudaryti darbo grupę. Jo manymu, ji buvo reikalinga išsiaiškinti mero pavaduotojo K. Augulio vaidmenį. Toks pasiūlymas tiesiog įsiutino nesugebantį susivaldyti antrąjį pagal rangą rajono vadovą. Kaip koks jautis, pamatęs raudoną skudurą, užsiutęs ant buvusio bendrapartiečio K. Augulis pabėrė nelogišką, tarpusavyje nesusijusių žodžių tiradą. Kad būtų įtikinamiau, šmeižtu apkaltino ne tik patį kreipimosi teikėją, bet ir kitą politiką – J. Malinauską.
Etikos komisija apsiėmė nagrinėti abu skundus
Pirmieji skundą pateikė apkaltintieji vicemero šmeižimu. E. Martynkinas ir J. Malinauskas nesusitaikė su tuo, kad viešame Tarybos posėdyje ir tiesioginės transliacijos metu vicemeras metė kaltinimą šmeižtu. Praėjus trim dienoms atsakomąjį žingsnį žengė ir šmeižikais kitus išvadinęs K. Augulis. Atrodo keistai, tačiau labai tikėtina, kad negražiai pasielgęs socdemas pats vizavo pirmąjį skundą prieš jį patį, skirtą Etikos komisijai. Vasario pradžioje susirinkę 6 nariai nusprendė tirti abu skundus, nepaisant to, kad vicemeras nesugebėjo įvardinti nei galimo Politiko etikos kodekso pažeidimo, nei logiškai išdėstyti esmės. Panašu, kad Etikos komisijai pirmininkaujantis „valstietis“ J. Povilaitis bando įsiteikti savo „draugui“ ir įtikino komisiją priimti svarstyti negrabiai suraitytą rašliavą.
Už uždarų durų slepiama nekompetencija
Didžiojoje salėje posėdžiavusi komisija pirmuosius pasiaiškinti iškvietė E. Martynkiną ir J. Malinauską. Net ir turėdami visą medžiagą iš administracijos Vaikų teisių bei Švietimo, kultūros ir sporto skyrių dėl Šeduvos gimnazistės incidento, pasirašytą pareiškimą iš nukentėjusios gimnazistės mamos, atlikto tyrimo išvadas, komisijos nariai nesugebėjo tinkamai įvertinti politikų elgesio. Naujai į komisiją paskirta socdemė E. Ivanauskytė gavo įpareigojimą atlikti tyrimą, bet… Vėliau išaiškėjo, jog nei ji, nei visa komisija net savo veiklos nuostatų nežino, kadangi posėdžiui vadovauta chaotiškai, nesilaikant nuostatų. Apie Politikų kodekso išmanymą nėra nei kalbos. Nors šios kadencijos komisijai tikriausiai dirbo daugiau nei visos kitos ankstesnės kartu sudėjus. 70 – metis pirmininkas J. Povilaitis paminėjo, kad situacija yra labai … sukta!!! Tai nebuvo retorinis pastebėjimas, o atskleistas noras bet kokia kainą išgelbėti vicemerą K. Augulį. Stebint iš šalies, panašu, kad pažeminti prieš vicemerą pateikusius skundą politikus irgi buvo svarbu. K. Augulis, socdemų partijoje gavęs papeikimą už neetišką elgesį, tokiais pat būdais bando valytis išsiterliotą mundurą. Tačiau komisijai „pritrūko“ įrodymų, kad E. Martynkinas ir J. Malinauskas būtų pripažinti pažeidę Politikų elgesio kodeksą. Tuo tarpu K. Augulio padaryta „klaidelė“, pasak komisijos pirmininko ir gero vicemero bičiulio J. Povilaičio, tik ta, jog mero pavaduotojas nepavartojo žodelio „galimai“. Ar viešame posėdyje, girdint keliasdešimčiai kitų asmenų ir galbūt net stebint gausybei žiūrovų tiesioginės transliacijos metu, apkaltinti kitus asmenis baudžiamąja veika yra etiška, nereikia nė klausti. Vis tik K. Augulis buvo įpareigotas laikytis Politikų elgesio kodekso nuostatų.
Pabaigai…
Kas šioje istorijoje meluoja: vicemeras K. Augulis, jo bendrapartietis socdemas Šeduvos gimnazijos ūkvedys G. Mikutis, Šeduvos gimnazistė su mama, ar dar kiti asmenys? Laikas sudėlios visus taškus „ant i“, bet nuoskauda liks. Asmenys iš labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio negali tikėti paramos, kai su jais netinkamai elgiasi tie, kurie turėtų mūru už juos stoti. Nevengti ir savo pasakytų žodžių, kaip Judas, išduodamas savo Mokytoją, ar duotų pažadų. Ši istorija puikiai parodo, kaip vicemeras įtikinamai vaidina labai sukto, savo žodį dažnai išduodančio, be jokių skrupulų ir moralės ar aiškios vertybinės nuostatos politiko vaidmenį – lyg viduramžių Makiavelį.
Marius Aleksiūnas
